Egidijus Šatavičius
Egidijus Šatavičius | |
---|---|
| |
Gimė | 1971 |
| |
Veikla | Lietuvos archeologas, pedagogas, enciklopedininkas
|
Organizacijos | Vilniaus universitetas |
Pareigos | dėstytojas |
| |
Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktaras |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Egidijus Šatavičius (g. 1971 m. Užnemunėje) – Lietuvos archeologas, pedagogas, enciklopedininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
1989 m. baigė Kaišiadorių 2-ąją vidurinę mokyklą, 1993 m. Vilniaus universitete baigė bakalaurines studijas, apgindamas bakalaurinį darbą „Pasieniai I – ankstyvojo mezolito stovykla“, o 1995 m. – magistrines studijas, apgindamas magistrinį darbą „Ankstyvasis mezolitas Lietuvoje“. 2001 m. apsigynė daktaro disertaciją „Vėlyvojo paleolito kultūros ir jų likimas ankstyvajame mezolite“.
1993–1998 m. Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centro bendradarbis, 1997–2002 m. dirbo Kaišiadorių muziejuje, nuo 2001 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros dėstytojas. 1994–2002 m. žurnalo „Baltų archeologija“ atsakingasis sekretorius, redaktoriaus pavaduotojas.
Lietuvos archeologijos draugijos narys.[1]
Mokslinė veikla
Pagrindinės mokslinių interesų kryptys yra Šiaurės Europos etnokultūrinė situacija paleolito ir mezolito laikotarpyje; titnago ir kitų uolienų gavyba bei apdirbimo technologijos; archeologijos istorija; archeologijos teorija ir tyrimų metodai. Tyrinėti archeologijos objektai: Pasienių-1, Verbiškių-1-3, Miškinių 1-4, Neravų-1 (Vilniaus rajonas), Skarulių pilkapynas ir gyvenvietė (Jonavos rajonas), Sudotos 1-5, Rekučių 1-3, Kretuono ežero Didžiosios salos (Švenčionių rajonas), Margių „Salos“, Paramelio-2 (Varėnos rajonas), Kalvių-1 (Kaišiadorių rajonas), Kapčiamiesčio-1 (Lazdijų rajonas) senovės gyvenvietės, Aukštadvario miestelio senoji vieta, Titno ežero titnago kasyklos bei IV Sudotos pilkapynas. Surado daugiau kaip 200 įvairių archeologinių vertybių, tarp jų – 7 piliakalniai, 6 pilkapynai, apie 20 kitokių archeologinių objektų ir maždaug 200 senovės gyvenviečių, kurių didžioji dalis yra su išlikusiais akmens amžiaus kultūriniais horizontais.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos (nuo III t.) straipsnių apie archeologus, archeologiją ir archeologines kultūras autorius.
Bibliografija
- Vėlyvoji Svidrų kultūra // Kultūros paminklai. T. 4. Vilnius, 1997, p. 3-15.
- The Early Mesolithic Site of Pasieniai I // Pact 54. Bergen, 1998, p. 157–169.
- Paleolitas ir mezolitas Pietų Skandinavijoje. Mokymo priemonė, bendraautoris A. Merkevičius. Vilnius, 2000.
- Hamburgo kultūros radiniai Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 23. Vilnius, 2002, p. 163–186.
- Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 25. Vilnius, 2004, p. 17-44.
- Akmens amžiaus karyba Lietuvoje // Karo archyvas. T. XIX. Vilnius, 2004, p. 6-29.
- Svidrų kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133–170.
- Lietuvos vėlyvojo paleolito kultūrų periodizacija // Archaeologia Lituana. T. 6. Vilnius, 2005, p. 49-82.
- Seniausioji priešistorė // Neris tarp Vilniaus ir Kernavės. Vilnius, 2008, p. 25-33.
- Protėvių kilmės pėdsakų beieškant // Prie baltų kultūros ištakų. Klaipėda, 2009, p. 6-18.
- Searching for Traces of the Origins of our Ancestors // Archaeologia Baltica. Vol. 13. At the Origins of the Culture of the Balts. Klaipėda, 2010,p. 12-19.
Šaltiniai
|