Egidijus Vareikis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Egidijus Vareikis
Egidijus Vareikis.jpeg
Egidijus Vareikis .... m.

Gimė 1958 m. kovo 26 d. (60 m.)
Kaunas

Sutuoktinis(-ė)
Rozvita Vareikienė
  • 1960 m. sausio 1 d., Kaunas
Vaikai
  • Martynas Vareikis
  • 1982-1996 m.

  • Aistė Vareikytė
  • 1987 m. sausio 1 d., Kaunas

Veikla
mokslinė, polititinė.
Sritis chemija, partijos, Seimas.
Pareigos
  • 1981-1990 Eksperimentinės endokrinologijos ir hormonų chemijos institutas, Kauno filialas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis.

  • 1990-1991 Žurnalo „Naujasis židinys“ redakcija, Apžvalgų skyrius, vedėjas.

  • 1989-1997 Radijo stotis „Laisvoji Europa“, televizija „Baltijos TV“, televizija „Kaunas plius“, laikraštis „Lietuvos aidas“, laikraštis „Kauno diena“, laikraštis „Amžius“, savaitinis žurnalas „Veidas“, savaitinis laikraštis „Gimtasis kraštas“, bendradarbis.

  • 1991-1992 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Valstybės atkūrimo komisija, patarėjas gynybos ir tarptautinio saugumo klausimais.

  • 1992-1993 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, ministro patarėjas.

  • 19931994 nepriklausomas politikos apžvalgininkas ir komentatorius, leidyklos „Tėvynės sargas“ redaktorius.
  • 1995-2004 Vilniaus universitetas, dėstytojas.

  • 1996 Vytauto Didžiojo universitetas, kursų tarptautinio ir nacionalinio saugumo, pokomunistinių šalių politikos problemų klausimais vadovas.

  • 1996-2003 Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA), prezidentas.

  • 1997-2000 Vytauto Didžiojo universitetas, Politologijos katedra, vedėjas.

  • 1998 Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras.

  • 2000-2004 Lietuvos Respublikos Seimo narys.

  • 2004-2008 Lietuvos Respublikos Seimo narys.

  • 2008-2012 Lietuvos Respublikos Seimo narys.

  • 2012-2016 Lietuvos Respublikos Seimo narys.

Išsilavinimas
  • 1965-1976 Kauno 7-ji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1976-1981 Vilniaus universitetas Chemijos fakultetas, studentas

Kvalifikacija
  • 1989 Biologijos mokslų (biochemijos) daktaras


Žinomas už publicistinę ir politinę veiklą.
Nuopelnai ...

Egidijus Vareikis (g. 1958 m. kovo 26 d. Kaune) – chemikas, publicistas, rašytojas, politologas, diplomatas, ginklų kontrolės ekspertas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Seimo narys.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvas — Jonas Vareikis (1923 m. kovo 16 d. Bimūnų kaime, Ukmergės valsčiuje, ūkininkų šeimoje - 1995 m. vasario 5 d. Kaune, palaidotas Karmėlavos kapinėse), inžinierius technologas, konstruktorius. 1944 m. pradėjo studijas Kauno kunigų seminarijoje, dalyvavo rezistencijoje, buvo tuometinio seminaristo Alfonso Svarinsko bendramokslis ir bendražygis, drauge su juo suimtas, nuteistas ir 1947 m. ištremtas į Rusijos Krasnojarsko kraštą. Grįžęs iš tremties baigė Kauno Politechnikos institutą ir dirbo inžinieriumi.
Mama — Elena Vareikienė (Sudeikytė, g. 1926 m. balandžio 2 d. Janušavoje, Anykščių apskrityje ūkininkų šeimoje). Po Antrojo pasaulinio karo baigė Medicinos mokyklą Kaune, dirbo medicinos seserimi. Išėjusi į pensiją gyvena Kaune.
Seserys — Daiva Vareikytė (Skrinzerienė, g. 1962 m. Kaune), ekonomistė (KPI, 1985), gyvena Kaune; — Diana Vareikytė (Skvernelienė, g. 1962 m. Kaune), gydytoja (KMI, 1988) gyvena Panevėžyje.

Žmona — Rozvita Vareikienė (iki 1981 m. spalio 10 d. Liūdžiūtė, g. 1959 m. vasario 23 d.), biochemikė, viešųjų ryšių specialistė. Dirbo mokslinį darbą Vaistų formų technologijos laboratorijoje; Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje (Ramovės viršininkė); nuo 2012 m. - Lietuvos kariuomenės Ordinariate, vyriausiąja specialiste. Visuomenininkė, Ateitininkų federacijos pirmininkė (2010-2014), nuo 2014 m. Ateitininkų federacijos tarybos narė.
Vaikai — Martynas Vareikis (1982-1996), mokėsi Kauno Jėzuitų gimnazijoje, nuskendo Kauno mariose; — Aistė Vareikytė (g. 1987 m. Kaune), filologė (VU, 2010) ir edukologė (VDU, 2015).

Vaikystė ir moksleiviški metai

Vaikystę praleido Kaune, Šančiuose. 1976 m. aukso medaliu baigė Kauno 7-ą vidurinę mokyklą. Mokydamasis aktyviai dalyvavo užklasinėje veikloje, sportavo (lengvoji atletika, šachmatai), dalyvavo jaunųjų matematikų ir chemikų olimpiadose, buvo jų prizininku, pradėjo kurti ir publikuoti literatūrinius tekstus. Kūrybos įgūdžių skatinimui didelė įtaką turėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aleksandra Šalčiūtė. Dainavo Varpelio berniukų chore, grojo akordeonu, mušamaisiais instrumentais. Pažiūroms formuotis didelę įtaką turėjo tėvo-tremtinio patirtis, draugų ratas.

Universitetinės studijos ir mokslinė veikla

1981 m. su pagyrimu baigė Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) Chemijos fakultetą, bioorganinės chemijos specialybę, įgijo chemijos dėstytojo kvalifikaciją. Studijų metu dalyvavo VU „Studentų mokslinės draugijos“ (SMD) veikloje.

1981-1990 m. dirbo moksliniu darbuotoju TSRS Medicinos Mokslų Akademijos „Eksperimentinės endokrinologijos ir Hormonų Chemijos instituto“ Kauno filiale.

1989 m. gruodžio 19 d. Biochemijos institute apgynė gamtos mokslų (biochemijos) daktaro disertaciją tema "Žmogaus augimo hormono oligomerinių formų fizikocheminis tyrimas" (vadovas Benediktas Juodka), kurią paruošė neakyvaizdinėje aspirantūroje. Dirbdamas biochemijos srityje daugiausia domėjosi baltyminių hormonų struktūros ir veikimo mechanizmo tyrime (tyrė žmogaus augimo hormono ir insulino veikimą), parašė keletą prestižinių mokslinių straipsnių, padarė 16 išradimų (daugiausiai hormonų struktūros modifikavimo, baltymų valymo ir hormonų aktyvumo nustatymo srityse).

Kvalifikacijos tobulinimas

  • 1990 m. stažavosi Saint Paul universitete (Kanada), Milwaukee Marquette universitete (JAV)
  • 19921993 m. Ženevoje (Šveicarijos Konfederacija) Universitetiniame aukštųjų tarptautinių studijų institute
  • 1996 m. Budapešto (Vengrijos Respublika) Vidurio Europos universitete
  • 1997 m. Pearsono (Kanada) taikos palaikymo centre
  • 1997 m. Didžiojoje Britanijoje pagal TEMPUS programą

Kelias į politiką

Prasidėjus Lietuvos atgimimo procesui, įsijungė į „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio“ veiklą. Buvo Sąjūdžio Kauno tarybos narys, kur dirbo daugiausiai komentuodamas tarptautinę politiką ir organizuodamas viešuosius ryšius.

19911992 m. Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komisijos patarėjas, dirbęs užmezgant ryšius su tarptautinėmis organizacijomis.

19921993 m. LR Užsienio reikalų ministro patarėjas gynybos ir saugumo klausimais.

19931994 m. nepriklausomas politikos apžvalgininkas ir komentatorius tarptautinės politikos analizės temomis, leidyklos „Tėvynės sargas“ redaktorius.

19921993 m. stažavosi „Universitetiniame aukštųjų tarptautinių studijų institute“ Ženevoje (Šveicarija), kur įgijo ginklų kontrolės ir tarptautinio saugumo eksperto kvalifikaciją. Vėliau savo žinias panaudojo dėstydamas tarptautinio ir nacionalinio saugumo kursus įvairiuose universitetuose, rašydamas vadovėlį „Tarptautinis ir nacionalinis saugumas (2005 m.), o taip pat stažuotėse L. B. Pearsono taikos palaikymo centre (Kanada, 1996 m.), „Thames valley“ universitete Londone (Didžioji Britanija 1997 m., TEMPUS programa), lankydamasis įvairiose karo zonose ir „karštuose taškuose“.

1996 m. Budapešto Vidurio Europos universitete (Vengrija) gilino žinias politinės komunikacijos srityje, vėliau jų pagrindu dėstė politinės komunikacijos kursą Vilniaus universitete.

19972000 m. užsienio reikalų ministro patarėjas, dirbo Europos ir Euroatlantinės integracijos srityse. Dalyvavo daugelyje seminarų Europos ir Euroatlantinės integracijos bei globalizacijos klausimais. Apie tai parašė daug mokslinių, politinių ir publicistinių tekstų.

1996-2008 m. buvo dėstytojas įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus Universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Mykolo Romerio universitete. Dėstė įvairius kursus, susijusius su Tarptautiniu ir nacionaliniu saugumu, Europos ir Euroatlantine integracija, politikos komunikacija, taip pat derybų meno ir diplomatinio protokolo pagrindus.

Buvo vienas Politikos mokslų katedros Vytauto Didžiojo universitete (VDU) steigėjų, 19972000 m. VDU „Politikos mokslų ir diplomatijos instituto“ (Tarptautinės teisės ir politikos mokslų institutas) Politologijos katedros vedėjas.

Veikla Lietuvos politikoje

Buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) atkūrimo Lietuvoje iniciatorių.

1990 m. atkuriamojoje LKDP konferencijoje išrinktas partijos valdybos vice-pirmininku, buvo partijos valdybos narys iki 2000 m., taip pat ėjo tarptautinių ryšių koordinatoriaus pareigas, atstovavo partiją tarptautiniuose forumuose, padėjo pagrindus LKDP narystei Europos Liaudies partijoje ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Buvo vienas iš “Apžvalgos” laikraščio atkūrimo iniciatorių ir pirmasis faktinis redaktorius, vėliau ilgametis apžvalgininkas.

2000 m. LKDP skilus su bendraminčiais įkūrė Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungą (MKDS) ir tapo jos vicepirmininku. Partijai susijungus su Liberalų ir Centristų organizacijomis perėjo į Tėvynės Sąjungą (TS). Buvo jos prezidiumo narys.

2000 m. prasidėjo Egidijaus Vareikio darbas LR Seimuose.

2000-2004 m. - jis VIII Seimo narys, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos narys, išrinktas pagal Naujosios sąjungos (socialliberalų) sąrašą. Tada buvo sutarta, kad Modernieji krikščionys demokratai nesudaro atskiro sąrašo rinkimams, o yra įtraukiami į kitų partijų sąrašus - centristų, liberalų ir naujosios sąjungos.

2000 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos (LR) Seimą priklausė „Jungtinei centristų, lenkų ir moderniųjų krikščionių demokratų frakcijai“, vėliau „Liberalų ir centro frakcijai“ bei „Tėvynės Sąjungos - konservatorių frakcijoms“. Seime dirbo Europos reikalų (komiteto pirmininko pavaduotojas), Valstybės valdymo ir savivaldybių (2004 m.), Užsienio reikalų komitetuose, NATO reikalų komisijoje.

2004 m. tapo TS-LKD nariu. Po 2004 m. LR Seimo rinkimų – „Tėvynės Sąjungos frakcijai“. „Valstybės valdymo ir savivaldybių“, „Užsienio reikalų“ komitetų narys, „Europos reikalų“ komiteto pirmininko pavaduotojas.

2003 m. pasirašius Lietuvos stojimo į Europos sąjungą sutartį buvo deleguotas į Europos parlamentą, kur iki 2004 m. dirbo Užsienio reikalų ir saugumo komitete ir Europos Liaudies partijos frakcijoje.

20042008 m. – IX Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Tėvynės sąjungos sąrašą. Seime dir­bo Europos reikalų, Užsienio reikalų (2004–2006 m.), Informacinės visuomenės plėtros (2007–2008 m. – pirmininko pavaduotojas), Žmogaus teisių (2006–2007 m.) komitetuose.

Katalikiškoji veikla

Nuo 1990 m. yra „Tarptautinės katalikų spaudos sąjungos“ (UCIP) narys, aktyviai dalyvauja katalikiškoje žiniasklaidoje. Dalyvavo pradedant žurnalų „Katalikų pasaulis“ ir „Naujasis židinys-Aidai“ leidybą. Iki šiol rašo apžvalgas „Naujajam Židiniui – Aidams ir yra ilgiausiai be pertraukų bendradarbiaujantis autorius. 1992 m. dalyvavęs UCIP kongrese Campos de Jordao (Brazilijoje) buvo premijuotas už aktyvią žurnalistinė veiklą. 1993 m. apdovanotas Kroatijos katalikų spaudos sąjungos žymeniu už rašinius karo buvusioje Jugoslavijoje temomis. 2012-2013 m. dalyvavo Marijos radijo laidų cikle „Lyderis“, skelbia poleminius tekstus krikščioniškų vertybių puoselėjimo temomis.

Yra Ateitininkų federacijos (AF) narys, buvo AF tarybos narys.

Kita darbinė ir politinė veikla

2000 m. įstojo į „Vakarų Europos parlamentarų asociaciją Afrikai remti“ (Association of Western European parliamentarians for Africa – AWEPA), 2004 m. buvo išrinktas jos valdybos nariu ir tapo organizacijos vice-pirmininku, juo išbuvo dvi kadencijas (iki 2014 m. pabaigos), buvo pirmasis Vidurio Europos šalių atstovas šiose pareigose, dalyvavo daugelyje europinių projektų Afrikai remti. Dalyvavo daugelyje politinių projektų stiprinant Afrikos demokratiją, valdžios gebėjimus, ryšius tarp Afrikos ir Europos parlamentarų, atstovavo AWEPA Tarptautinėje Parlamentinėje unijoje (IPU), kitose tarptautinėse organizacijose, skaitė ir publikavo pranešimus Afrikos politikos klausimais.

Nuo 2005 m. atstovauja Lietuvą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA). Priklauso „Europos Liaudies partijos – krikščionių demokratų frakcijai“ (2008–2014 m. frakcijos pirmininko pavaduotojas).

Dirbo Teisėkūros ir žmogaus teisių, Monitoringo, Taisyklių, procedūrų ir neliečiamybės bei Migracijos komitetuose. Buvo Taisyklių, procedūrų ir neliečiamybės komiteto pirmininkas (pirmas Lietuvos istorijoje ETPA komiteto pirmininkas). Buvo paskirtas ETPA raportuotoju Moldovai (2006–2011 m.) bei Bosnijai ir Hercegovinai (nuo 2012 m). Parašė raportų apie demokratijos raidą Moldovoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje, Žmogaus teisių, migracijos, ETPA funkcionavimo bei reformos klausimais.

2013 m. išrinktas „Pasaulio Banko ir Tarptautinio Valiutos fondo“ parlamentinio tinklo valdybos nariu atstovauti išsivysčiusias Europos šalis. Dalyvavo ekspertų misijose Afrikoje, Lotynų Amerikoje, kituose Pasaulio Banko ir Tarptautinio Valiutos fondo renginiuose.

Nuo 2014 m. yra „Tarptautinio Kultūros Diplomatijos instituto“ (veikiančio Berlyne, Vokietijoje) Patarėjų Tarybos, atstovavo institutą tarptautinėse konferencijose, prisidėjo organizuojant instituto renginius.

1996 m. su bendrininkais įsteigė visuomeninę organizaciją „Atlanto Sutarties Lietuvos bendrija“ (Lithuanian Atlantic Treaty Association – LATA) ir tapo jos pirmininku, šiame poste išbuvęs dvi statutines kadencijas (iki 2004 metų). Organizacijos tikslas – propaguoti Lietuvos integracijos į NATO ideologiją. Būdamas organizacijos vadovu surengė keliasdešimt nacionalinių ir tarptautinių konferencijų, daugiau kaip 100 informacinių renginių Lietuvos vyriausybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, informacinę akciją „NATO autobusas“. Jam vadovaujant LATA tapo pilnateise tarptautinės bendrijų asociacijos – ATA (Atlantic Treaty Association) nare, dalyvavo rengiant tarptautinius NATO integracijos projektus NATO narystės siekiančiose šalyse. Lietuvoje sėkmingai pasiteisinęs „NATO autobuso“ projektas pakartotas Gruzijoje, išleista įvairių leidinių apie Lietuvos patirtį ruošiantis NATO narystei. Už nuopelnus šiame darbo bare 2002 m. apdovanotas „NATO atminimo medaliu“.

2000-2004 m. vadovavo asociacijai „Lietuva - Ičkerija“. Asociacija rūpinosi kultūrinio ir politinio dialogo tarp Lietuvos ir Čečėnijos puoselėjimu.

Apdovanojimai

Pomėgiai

Laisvalaikiu domisi literatūra, teatru, futbolu, klasikine muzika.

Kolekcionuoja ruonius.

Kuria eiles. Jose vyrauja meilės, vienatvės, nuodėmės atgailos motyvai.

Laisvai kalba anglų, rusų, lenkų, susikalba baltarusių, ukrainiečių, vokiečių ir prancūzų kalbomis. Mokosi kinų kalbos.

Bibliografija

Skaitė pranešimus daugiau kaip 200 tarptautinių mokslinių konferencijų ir simpoziumų. Yra 15 išradimų autorius.

Autorinės knygos:

  • Dinozaurėjanti Europa: emociniai – politiniai svarstymai. Vilnius: Strofa, 2002 m.
  • Tarptautinis ir nacionalinis saugumas. Kaunas: VDU leidykla, 2005 m.
  • Globalusis futbolas. Vilnius: Eugrimas, 2008 m
  • Svajonių bendruomenė. Juodraštis. Vilnius: Eugrimas, 2012 m.
  • Mano meilės laiškai. Miestas: Vitae Litera, 2014 m.
  • Atminties draiskalai. Miestas: Vitae Litera, 2014 m.

Vertimai:

  • Rudolph Guiliani. Lyderis. Vilnius: Eugrimas, 2006 m.
  • Manfred Steger. Globalizacija. Labai trumpas įvadas. Vilnius: Eugrimas 2008 m.
  • Mano meilės laiškai. Kaunas: Vitae Litera, 2014 m.
  • Atminties draiskalai. Kaunas: Vitae Litera, 2014 m.
  • Krikščioniškoji demokratija - paprastai ir nenuobodžiai. Kaunas: Vitae Litera, 2016

Nuorodos, šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: