Eišiškių apskritis
Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 (ar 60900) gyventojų (1942 m.), centras – Eišiškės.
Istorija
Eišiškių pavietas minimas XVI a., vėliau neminimas. Naujoji apskritis (pavietas) sudaryta 1791 m. iš dalies Lydos apskrities žemių, jai priklausė šios parapijos: Asava, Benekainys, Eišiškės, Nočia, Rodūnia, Užubalis, Varanavas. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai. 1795 m. prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos apskrities.
1941 m. Lietuvą okupavę vokiečiai vėl sudarė apskritį iš dalies Trakų ir Vilniaus apskričių bei dalies Varanavo rajono. 1941–1944 m. ji priklausė Ostlando Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardai. Panaikinta 1944 m. liepą. Apskrityje buvo šie valsčiai:
Šaltinis
- Eišiškių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.
|