Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Eigulių piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eigulių piliakalnis
Eiguliu piliakalnis.jpg
Lokalizacija

Eigulių piliakalnis
54°55′01″N 23°54′54″E / 54.9169°N 23.915°E / 54.9169; 23.915 (Eigulių piliakalnis)Koordinatės: 54°55′01″N 23°54′54″E / 54.9169°N 23.915°E / 54.9169; 23.915 (Eigulių piliakalnis)
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija: Eigulių seniūnija
Gyvenvietė: Eiguliai
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 20
Aikštelės apimtis, m 70 × 60
Priešpilis gyvenvietė
Naudojimo laikotarpis XIV a.
Žvalgymo metai 1955 m.
Tyrimo metai 1955 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 1801
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A320P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR8
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis
Kraunamas žemėlapis ...

Eigulių piliakalnis yra Kauno miesto savivaldybėje, Eiguliuose, Neries kairiajame krante.

Turinys

Piliakalnis

Piliakalnis yra Tvirtovės alėjos gale, upės kranto aukštumos kyšulyje. Iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia gilios daubos, iš rytų ir pietryčių prieina gretimos aukštumos, nuo kurių piliakalnį skiria apie 50 m ilgio griovys. Aikštelė 70×60 m dydžio, nuapvalintais kampais. Jos rytiniame gale supiltas 5–6 m aukščio pylimas.

Aikštelė ir pylimas apardyti per Pirmąjį pasaulinį karą kasant apkasus ir vėlesnių statybų. Joje rasta žiestų puodų, puoštų horizontaliomis lygiagretėmis ir banguotomis linijomis bei įvairiomis įkartomis, šukių, apdegusio molio tinko gabalų, geležinis arbaleto strėlės antgalis.

Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo 1379 m. rašytiniuose šaltiniuose minima ir 1382 m. birželio 30 d. per Vokiečių ordino antpuolį sudeginta Eigulių (Egollen) pilis.

Kapinynas

Kapinynas yra prie dab. Eigulių kapinių, apardytas. 1935 m. ir 1937-1938 m. kasinėjo Kauno kultūros muziejus, tyrimų vadovas Jonas Puzinas. Ištirta IV a.VII a. 47 nedegintų ir 4 sudegintų mirusiųjų kapai. Nedeginti mirusieji laidoti duobėse, kai kurių duobių dugne aptikta akmenų. Sudeginti laidoti apskritose duobutėse, jų kaulai išrinkti iš laužo arba supilti kartu su degėsiais. Vyrų kapuose rasta geležinių įmovinių kirvių, ietigalių, peilių, segių, žiedų. Moterų kapuose buvo gausiau papuošalų – apgalvių, šaukštinių ir dėželinių antkaklių, lankinių segių, smeigtukų, juostinių storagalių ir įvijinių apyrankių, daug stiklo, emalio ir gintaro karolių, t.p. darbo įrankių (peilių, ylų, verpstukų).

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1954 m. ir 1962 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Gyvenvietės

Į šiaurės rytus nuo kapinių yra akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės. 1948 m., 19521953 m. ir 1957 m. Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus (vadovė Rimutė Rimantienė) ištyrė gyvenviečių grupę, buvusią Neries II viršsalpinėje terasoje. Gyvenviečių apatiniuose sluoksniuose rasta vėlyvojo paleolito (X–IX tūkstantmetis iki m.e.) stovyklų liekanų. Rasta židinių žymių, titnaginių svidrinio tipo strėlių antgalių, ilgųjų gremžtukų, rėžtukų, dvigalių skaldytinių, skalūno plokštelė su įraižomis. Kai kurių gyvenviečių viršutiniai kultūriniai sluoksniai priskiriami vėlyvojo neolito Pamarių kultūrai. Juose aptikta 11 židinių, virvelinės ir šiek tiek brūkšniuotos keramikos bei titnago dirbinių.

Smiltyne prie upelio, buvusiose gyvenvietėse, rasta neolito dirbinių: lancetinių ir skersinių antgalių, retušuotų skelčių, nuoskalų, šiek tiek brūkšniuotos keramikos. Neries III viršsalpinėje terasoje (trečioji gyvenviečių grupė) aptikta siaurų retušuotų skelčių, nuoskalų.[1] Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Jaučakių piliakalnis 22 km
Bernatonių piliakalnis 8 km
Vaidatonių piliakalnis 49 km Lepšiškių piliakalnis 10 km Blank-50px.png
Virbališkių piliakalnis 12 km
Pyplių piliakalnis 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Budelių piliakalnis 54 km
Kauno piliakalnis 5 km Piliuonos piliakalnis 22 km
Vainatrakio pilis 14 km
Vaišvydavos piliakalnis 10 km
Samylų piliakalnis 14 km

Šaltiniai

  1. Eigulių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 361 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: