Eitkūnai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eitkūnai
Černyševskojė
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->
Eitkūnai1.JPG
Eitkūnų liuteronų bažnyčios griuvėsiai

Eitkūnai
Černyševskojė
54°38′31″N 22°44′16″E / 54.6419064°N 22.737751°E / 54.6419064; 22.737751 (Eitkūnai)Koordinatės:54°38′31″N 22°44′16″E / 54.6419064°N 22.737751°E / 54.6419064; 22.737751 (Eitkūnai)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Sritis: Vėliava Karaliaučiaus sritis
Rajonas: Vėliava Nesterovo rajonas
Kaimo gyvenvietė: Prigorodnojės kaimo gyvenvietė
Altitudė: 57 m
Istoriniai pavadinimai

vok. Eydtkuhnen
rus. Чернышевское

Pašto kodas: 238000
Tel. kodas: +7 401 44
Tinklalapis: admprigorodnoe.ru

Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Commons-logo.svg Vikiteka: Eitkūnai
Černyševskojė
Vikiteka

Eitkūnai arba Černyševskojė (vok. Eydtkuhnen, nuo 1938 m. Eydtkau, lenk. Ejtkuny, nuo 1946 m. rus. Чернышевское) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Nesterovo rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Prigorodnojės kaimo gyvenvietės kaimas [1][2][3] prie kelio Kybartai – Nesterovas, ant Lieponos upelio kranto.

Turinys

Istorija

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. [4] 15251701 m. Prūsijos kunigaikštystės, 17011736 m. Prūsijos karalystės, 17361818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Stalupėnų apskrities gyvenvietė, 1922 m. gavo miesto teises. [5] 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Stalupėnų rajono (rus. Шталлупёненский район), vėliau Nesterovo rajono, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Černyševskojės apylinkės (Чернышевский cовет) centras. Į apylinkę be Černyševskojės įėjo dar ir Detskojė (vok. Kinderweitschen, nuo 1938 m. Kinderhausen, nuo 1946 m. rus. Детское).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
15251701 m. Prūsijos kunigaikštystė
17011736 m. Prūsijos karalystė
17361818 m. Lietuvos departamentas, Prūsijos karalystė
18181945 m. Stalupėnų apskritis, Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija, TSRS
1946–1946 m. Stalupėnų rajonas, TSRS
19462008 m. Černyševskojės apylinkė, Nesterovo rajonas, Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Prigorodnojės kaimo gyvenvietė, Nesterovo municipalinis rajonas, Kaliningrado sritis


Eitkūnai (Eydtkuhnen) minimi nuo 1539 m. XVII a. pr. nutiestas vieškelis Įsrutis-Kaunas, 1837 m. nutiestas plentas А-229 Karaliaučius-Minskas, 1860 m. nutiestas geležinkelis Berlynas-Karaliaučius-Kaunas. Tada įrengta pasienio stotis, didelė muitinė. Per Eitkūnus vyko intensyvi Prūsijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos, nuo XIX a. Prūsijos-Rusijos prekyba.

Iki 17091711 m. didžiojo maro ir bado Eitkūnuose ir apylinkėse gyveno beveik vieni lietuvininkai. Po Didžiosios Prūsijos kolonizacijos apsigyveno vokiečių kolonistų. Vietos gyventojai lietuviai labiau asimiliuotis (vokietėti) pradėjo nuo XIX a. vidurio. XIX a. antroje pusėje pamaldos lietuvių kalba Eitkūnų evangelikų liuteronų bažnyčioje jau buvo laikomos nereguliariai, o XX a. pr. – tik kartą per metus. Po 18301831 m. ir 1863 m. sukilimų, bei XIX a. – XX a. sandūroje apylinkių gyventojai vertėsi iš Lietuvos nuo Rusijos imperijos valdžios persekiojimo bėgančių žmonių pervedimo per sieną. Tarp jų daug žymių politinių, kultūros veikėjų. Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu (18641904 m.) per Eitkūnus vyko intensyvi knygnešystė, kontrabanda.

XIX a. antroje pusėje – XX a. pr. gyvenvietė labai išsiplėtė. Pastatytos 1887 m. evangelikų liuteronų, katalikų, baptistų bažnyčios, sinagoga (visos sugriautos sovietų valdymo metais). 1914 m., per Pirmojo pasaulinio karo pasienio mūšius, Eitkūnai buvo apgriauti, bet greit atstatyti. Per Eitkūnus 1940 m. į Vakarus pabėgo Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, kiti politiniai veikėjai.

1944 m. ir sovietų valdžios metais sugriauta apie 90% pastatų. Po Antrojo pasaulinio karo Eitkūnuose buvo įrengtos didelės Tarybinės armijos kareivinės, dalis jų ir suniokotoje evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Kybartietės pedagogės A. Skauronienės pastangomis nuo 1961 m. apie 30 m. mokykloje veikė vienintelės Kaliningrado srityje lietuvių pradinės klasės. Jos iniciatyva 1993 m. įkurta Eitkūnų lietuvių bendruomenė.[6]

Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 1959 m.
1875 m. 1880 m. 1890 m. 1900 m. 1910 m.sur.[7] 1933 m.sur.[8] 1939 m.sur. 1959 m.sur.
3 253 3 318 3 347 3 708 5 539 5 679 4 936 3 030

Šaltiniai

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • А. Б. Губин, В. Н. Строкин. Очерки истории Кёнигсберга. Калининградское книжное издательство, 1991. ISBN 5-85500-189-X. стр 122–123
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: