Elžbieta Avižonytė-Jasiukaitienė
Elžbieta Jasiukaitienė | |
---|---|
Mergautinė pavardė | Avižonytė |
Elžbieta Avižonytė-Jasiukaitienė | |
| |
Gimė | 1887 m. Pasvalyje |
Mirė | † 1971 m. Kaune |
| |
Brolis | |
| |
Veikla | vaistininkė ir sodininkė
|
Elžbieta Avižonytė-Jasiukaitienė (g. 1887 m. Pasvalyje – 1971 m. Kaune) – vaistininkė ir sodininkė.
Kilmė ir šeima
Elžbieta gimė Pasvalyje Jono Avižonio šeimoje. Šeima garsi tuo, kad išugdė ne vieną visuomenės veikėją, aktyvų lietuvininką, mokslo ir kultūros darbuotoją, žymų tautinio atgimimo veikėją ir nepriklausomos Lietuvos specialistą. Tėvas – Jonas Avižonis (1845–1924) buvo valstietis, turėjęs mieste namus bei sklypą, taip pat 15 ha už Pasvalio. Augo didelėje šeimoje, kurioje buvo 5 dukros ir 3 sūnūs. Tėvas siekė savo vaikams mokslo.
Tėvas Jonas Avižonis (1845–1924)
Motina Marija Avižonienė
Sesuo Konstancija Avižonytė (g.1891)
Brolis Juozas Avižonis (1882-1972), Linkuvos gimnazijos mokytojas
Brolis Petras Avižonis (1878-1939)
Brolis Jonas Avižonis (g. 1886)
Vyras Juozas Jasiukaitis (g. 1885-1936)
Dukra Danutė Jasiukaitytė–Burneikienė (g. 1928 m.)
Sūnus Kazimieras Jasiukaitis (g. 1921 m.)
Sūnus Zenonas Jasiukaitis (g. 1922 m.)
Sūnus Jonas Jasiukaitis (g. 1924 m.)
Gyvenimo kelias
Mokytojos E. Avižonytės-Jasiukaitienės pastangomis nuo 1909 m. neoficialiai veikė lietuviška mokykla, kuri tos pačios mokytojos iniciatyva, gavus caro valdžios leidimą, 1912 m. tapo oficialia Vaškų pradžios mokykla. Todėl 1912 m. yra laikomi mokyklos įkūrimo metais.
Įžymaus Lietuvos gydytojo Kauno universiteto Medicinos fakulteto dekano, vėliau tapusio universiteto rektoriumi, profesoriaus Petro Avižonio (1875–1939) sesuo provizorė Elžbieta Avižonytė-Jasiukaitienė (1886–1971) 1918 m. grįžo į Lietuvą ir ištekėjo už provizoriaus padėjėjo Juozo Jasiukaičio.
Lietuvis farmacininkas svajojo sukurti šeimą su išsimokslinusia tos pačios profesijos tautiete. Taip buvo galima sudaryti palankesnes sąlygas savo šeimos verslui, o svarbiausia – sukurti „patriotinę šeimą“. Ši tradicija išliko ir Nepriklausomoje Lietuvoje. 1924 m. profesinėje spaudoje „Farmacijos žinios“ paskelbta žinutė: „Ieškau kompanionės farmaceutkos su nedideliu kapitalu. Esu nevedęs 38 metų“.
Paguliankos kaime buvo didelis Juozo Jasiukaičio vienkiemis. J. Jasiukaitis, kilęs iš Laborų kaimo. Su broliu Konstantinu mokėsi Laborų pradinėje mokykloje. Juozas vedė vaistininkę Elzbietą Avižonytę kilusią iš Pasvalio krašto. Jasiukaičių sodyba buvo didelė – užėmė 7 ha. Sode buvo 110 obelų. J.Jasiukaitis gamino midų, pavadintą „Šnekutis“, „Ramutis“ ir jam supilstyti vežė specialius butelius iš Latvijos ir Radviliškio.
Jasiukaičiai turėjo vaistinę Linkuvoje. Ji buvo žydo Šero name (prieš bažnyčią), kurio dalį jie nuomojo. Jasiukaičiai užaugino dukrą ir tris sūnus. Sūnūs Kazimieras ir Zenonas 1941 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XVII laida).
Juozas Jasiukaitis mirė sulaukęs 50 metų. E.Jasiukaitienė buvo Lietuvos mokslo draugijos Vilniuje (nuo 1912 m. birželio 27 d.) narė. Prieš trėmimą ji pabėgo su dukra Danute pas seserį Mortą Avižonytę-Povilienę į Žiūronių kaimą, Radviliškio valsčiuje. Čia sesers vyras Antanas Povylius turėjo pavyzdinį ūkį.
Vėliau, sūnui grįžus iš tremties, gyveno Kaune, kur ir mirė. Palaidota Romainių kapinėse.
Jasiukaičių sodyba buvo didelė – užėmė 7 ha. Sode buvo 110 obelų. J.Jasiukaitis gamino midų, pavadintą „Šnekučiu“ ir jam supilstyti vežė specialius butelius iš Latvijos ir Radviliškio.
Vėliau Jasiukaičių sodyboje Jonas Burneika, Danutės Jasiukaitytės-Burnekienės sūnus.
Juozas Jasiukaitis (1885-1936).
Pastatas, kuriame buvo gaminamas midus. F. Valentinas Mitė