Elžbieta Vitelsbach
| Elžbieta Vitelsbach | |
|---|---|
| |
| Elžbieta Vitelsbach | |
| Habsburgai, Vitelsbachai | |
|
| |
| Gimė | 1837 m. gruodžio 24 d. |
| Mirė | † 1898 m. rugsėjo 10 d. |
|
| |
| Tėvas | Maksimilianas |
| Motina | Liudovika Bavarietė |
| Sutuoktinis(-ė) | Pranciškus Juozapas I |
| Vaikai |
Sofija Frederika, |
| Austrijos imperatorė | |
| Valdė | 1854 m. - † 1898 m. |
| Karūnavimas | 1867 m. birželio 8 d. |
|
| |
| Vikiteka | Elžbieta VitelsbachVikiteka |
Elžbieta Vitelsbach (gimė 1837 m. gruodžio 24 d. Miunchene, mirė 1898 m. rugsėjo 10 d.) – Austrijos imperatorienė.
Biografija
Elžbieta – antroji Bavarijos hercogo Maksimiliano duktė. 1854 m. ištekėjo už Austrijos imperatoriaus – Prano Juozapo I. Imperatorienė „Sisi“ buvo laikoma viena gražiausių Europos aristokračių. Ją labai mėgo liaudis. Santuokoje su Austrijos monarchu pagimdė tris dukteris ir sosto paveldėtoją Rudolfą. Imperatorienė laikyta labai ekscentriška; ji neįstengė priprasti prie ispaniško ir habsburgiško dvaro ceremonijų. Ji buvo liberalių politinių pažiūrų, pasisakė už kompromisą su Vengrija. 1867 m. Elžbieta karūnuota Vengrijos karaliene. Sosto įpėdinio savižudybė 1889 m. dar labiau ją nutolino nuo Vienos dvaro. Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Elžbieta beveik nuolat keliavo. Ženevoje ją nužudė italų anarchistas Lučenis.
Šaltiniai
Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 83 psl
| ||||||