Elektrėnų marios

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką

54°45′30″N 24°40′10″E / 54.75833°N 24.66944°E / 54.75833; 24.66944

Elektrėnų marios
Elekrėnų marios
Elekrėnų marios
Lokalizacija

{{#set:Koordinatės=54.76667, 24.66667 }}
Žiūrėti didesniame žemėlapyje

54°46′00″N 24°40′00″E / 54.76667°N 24.66667°E / 54.76667; 24.66667 (Elektrėnų marios)Koordinatės: 54°46′00″N 24°40′00″E / 54.76667°N 24.66667°E / 54.76667; 24.66667 (Elektrėnų marios)

Vieta Elektrėnų sav., Lietuva
Plotas 12,64 km²
Kranto linijos ilgis 34,1 km
Kilmė Dirbtinis vandens telkinys
Didžiausias gylis 31 m
Įteka Strėva, Pakriokšnis, Runga, Graželenka, Sūrys
Išteka Strėva
{{#ask:Elektrėnų marios ?Koordinatės headers=show|link=all|geoservice=geonames|zoom=12|width=500|height=500|layers=osm-mapnik,osm-cyclemap,osmarender|forceshow=1|showtitle=1|title=Elektrėnų marios|offset=|limit=|icon=Offline dot small.png}}

Elektrėnų marios – dirbtinis specialiosios paskirties vandens telkinys Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Elektrėnų. Susiformavo patvenkus Strėvos upę. Marių vanduo naudojamas šiluminės Lietuvos elektrinės aušinimui.

Turinys

Geografija

Elektrėnų marios užima 1240 ha plotą. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 11 km, plotis iki 3,1 km. Didžiausias gylis siekia virš 30 m (giliausia vieta – buvusiame Jagudžio ežere). Šiaurinė tvenkinio dalis ežerinės kilmės, pietinė – upinės. Šiaurinės dalies plotas 1134 ha, ilgis 5,3 km, didžiausias plotis 3,1 km. Rytiniai ir šiauriniai krantai statūs, aukšti, o vakariniai – lėkšti, vietomis pelkėti. Pietinės dalies plotas 215 ha, ilgis 5,6 km, didžiausias plotis 0,9 km. Krantai žemi. Apie 80 % visų tvenkinio krantų yra ardomi. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas, dugnas padengtas įvairių rūšių moliu. Dugno reljefas labai sudėtingas. Mariose yra 18 salų, kurių bendras plotas 50,5 ha.

Prie Elektrėnų marių esančios gyvenvietės: Elektrėnai, Geibonys, Šarkinė, Peliūnai, Karkučiai, Pastrėvys[1].



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Elektrėnų marios OpenLayers žemėlapyje
Elektrėnų marios TSRS topografiniame žemėlapyje[2][3].


Turizmas

Vandens sportas Elektrėnų mariose.

Elektrėnų marios yra pamėgta burlentininkų vieta, nes aplink jas nedaug miškų, vandens lygis yra aukštesnis negu natūraliuose ežeruose, o tai sąlygoja stipresnį ir lygesnį vėją virš marių vandens, nei kituose ežeruose. Be to, dėl elektrinės veiklos Elektrėnų mariose ledas nutirpsta anksčiau nei kituose didesniuose vandens telkiniuose, o vėliau vandens temperatūra būna keletu laipsnių aukštesnė nei ežeruose.

Istorija

Elektrėnų marių vaizdas nuo kranto

Elektrėnų marios (1289,6 ha tvenkinys) sukurtos 19611962 metais užtvenkus Strėvos upę šiluminės elektrinės reikmėms. Po vandeniu atsidūrė Perkūnkiemio, Anykštų, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kiti kaimai, iš kurių buvo perkelta virš 140 sodybų. Taip pat buvo paskandinti aštuoni ežerai ir ežerėliai, senosios salos, tarp jų ir Gandrų kolonija, didžiausia baltųjų gandrų keliauninkų tėvonija Europoje. Išryškėjo naujos salos: Didžioji, Baublių, Garnių, Kirų, Miškinė, Žalioji, Kalvotoji.

Tvenkinys apėmė šiuos ežerus:

Šaltiniai

Knyga „Elektrėnai“, Vilnius, Jandrija, 2006 m.

  1. Elektrėnų marios. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 502 psl.
  2. Elektrėnų marios maps.vlasenko.net
  3. Elektrėnų marios loadmap.net

Nuorodos


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: