Elena Šopytė
Elena Šopytė | |
---|---|
| |
Gimė | 1951 m. birželio 12 d. Pakruojo rajono Nociūnų k. |
| |
Veikla | Linkuvos gimnazijos anglų kalbos mokytoja
|
| |
Išsilavinimas | 1971 m. Joniškio 1-oje vidurinė mokykla |
Alma mater | 1978 m. VVPI |
Elena Šopytė, Juozo (g. 1951 m. birželio 12 d. Nociūnų k. Pakruojo r.) — Linkuvos gimnazijos anglų kalbos mokytoja.
Biografija
Gimė 1951 m. birželio 12 d. Nociūnų kaime Pakruojo rajone kolūkiečių šeimoje. Šeimoje augo trys broliai ir sesuo.
1959 m. pradėjo lankyti Mikniūnų pradinę mokyklą ir ją baigė 1963 m. ir įstojo į Lygumų vid. mokyklą penktą klasę po to 1964-1968 m. tęsė mokslą Pamūšio aštuonmetėje mokykloje. 1965 m. pradėjo mokytis Joniškio 1-oje vidurinėje mokykloje 9 klasėje. 1971 m. baigusi vidurinę mokyklą įstojo į VVPI. Baigusi anglų kalbos fakultetą 1978 m. pradėjo dirbti Linkuvos vidurinėje mokykloje. 1993 m. mokytojai Elenai Šopytei prioritetine tvarka buvo suteikta mokytojos metodininkės kvalifikacija.
Elena buvo klasės vadovė ir išleido dvi abiturientų laidas. 1982-1983 m. 59 laidą ir 1987-1988 m. 64 laidą. Su abiturientais paruošė tradicinius spektaklius: I.Šmeliovo „Dienoraštis“ ir Stanislava Lovčikaitė inscenizacija „Po 113 metų“.
2015 m. mokytoja išėjo į pensiją.
Prisiminimai
Mūsų klasė, 59 laida, nebuvo labai gerai besimokanti ir nepasižymėjo drausmingumu. Gyvenome tuo laiku ir buvome vaikai. Prisiminimai apie mokyklinius metus labai šilti. Visada prisimenu savo pirmąją mokytoją Elvyra Rudytė - Volodkienė. Tai buvo Žmogus, kurio paveikslą galėčiau tapyti tik šviesiausiomis spalvomis. Antroje klasėje trijulė sugalvojome pasivėžinti su pro šalį važiuojančiu vežimu. Nuvažiavome iki Plento kaimo, o grįždami pėsti dar ir šalpusnių draugams priskynėme. Taip buvo smagu... Mokytoja mums nieko nesakė, bet ir dabar aš matau jos akis... Vėliau mus auklėjo jauna pedagogė E. Šopytė. Ji buvo jauna, o mes išdykę. Buvo ir labai skaudžių akimirkų, bet daug daugiau gražių ir linksmų. Prisimenu vieną tokį klasės poelgį - pamokos metu visa klasė ėmėme ir uždainavome „Ant kalno mūrai“. Dabar gėda... |