Elena Gimbutienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Elena Gimbutienė

Gimė 1894 m. sausio 13 d.
Šlavėnų dvaras, Anykščių raj.
Mirė 1982 m. sausio 15 d. (88 m.)
La Crescenta, Los Andželas

Veikla
Mokslininkė agronomė, agronomijos pedagogė, visuomenininkė, kolekcininkė
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Turinys

Elena Gimbutienė-Karosaitė (1894 m. sausio 13 d. Slavėnai, Anykščių valsčius1982 m. sausio 15 d. La Crescenta, Los Andželas) – Mokslininkė agronomė, agronomijos pedagogė, visuomenininkė, kolekcininkė, genetikė.

Anykštėno Biografija

Seneliai: Gustavas Brazauskas (18411906) ir Jadvyga Mikalauskaitė (Jadwiga Michalowska)-Brazauskienė (Brzozowska) (18451915) – dvarininkai, švietėjai. Tėvai: Klemensas Karosas (18661933) iš Vėjeliškių – inžinierius kelininkas ir Bronė Brazauskaitė-Karosienė (18751918) iš Šlavėnų. Dėdė (tėvo brolis) Antanas Karosas (18561947) – dvasininkas vyskupas, teta (motinos sesuo) Ona Brazauskaitė-Mašiotienė (18831949) – pedagogė. Krikštatėvis – dėdė gydytojas Kazimieras Karosas (?–1917).

Vaikystėje augo Vėjeliškiuose šalia Anykščių.

Tėvui gavus valstybės tarnybą, užaugo ir baigė gimnaziją Maskvoje (Rusija). 19111913 m. studijavo agronomiją Aukštuosiuose Golicino žemės ūkio kursuose Maskvoje, 19131914 m. tęsė studijas Maskvos Piotro Razumovo žemės ūkio akademijoje.

Pirmojo pasaulinio karo metais E. Karosaitė gyveno Rusijoje, paskui grįžo į Lietuvą, gyveno vyro Leonido Gimbuto tėviškėje Peslių dvare, Žemaitijoje, vėliau – Kaune, kur dirbo mokytoja.

19261940 m. ji dėstė Aukštosios Fredos (Kaunas) Aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės mokykloje, 19401944 m. toliau dėstė šioje į Vilnių perkeltoje mokykloje.

E. Gimbutienė taip pat tęsė studijas Lietuvoje ir buvo pirmoji Lietuvos moteris agronomė, 1928 m. lapkričio 15 d. gavusi Dotnuvos (Kėdainių raj.) Žemės ūkio akademijos baigimo diplomą.

Jis specializavosi augalų genetikos srityje, stažavosi Swalefo (Švedija) ir Vilmorino (Prancūzija) sėklininkystės įstaigose.

1936 m. E. Gimbutienė parengė ir išleido vadovėlį "Augalų genetika" – pirmąjį genetikos srities mokslinį leidinį Lietuvoje. Vėliau buvo išleistas jos parengtas "Daržovių sėklininkystės vadovėlis" (1942 m.).

E. Gimbutienė taip pat aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų veikloje, 19291940 m. buvo Lietuvos moterų tarybos narė, atstovavo Lietuvos moterims tarptautiniame moterų kongrese Vienoje (Austrija, 1930 m.) ir aukštąjį mokslą baigusių moterų federacijos (IFUW) kongrese Wellesley (JAV, 1931 m.). Nuo 1934 m. ji buvo Lietuvos skautų sąjungos narė, aktyviai dalyvavo skaučių veikloje, skaitė paskaitas, buvo vyresnioji skautininkė.

Ji taip pat bendradarbiavo Nepriklausomos Lietuvos spaudoje: rašė straipsnius leidiniams "Ūkininko patarėjas", "Žemės ūkis", "Moteris ir pasaulis", "Skautybė", "Skautų aidas", "Naujoji sodyba", "Kosmos". Visas savo publikacijas E. Gimbutienė surinko ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje perdavė saugoti Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekai.

1944 m. E. Gimbutienė pasitraukė į Vakarus. Patekusi į Vakarų Vokietiją, dirbo mokytoja Pfulingeno lietuvių gimnazijoje.

1949 m. ji emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, 19491964 m. gyveno pas sūnų Jurgį Gimbutą Bostone, 19641982 m. – pas dukrą Aldoną Gimbutaitę-Grinienę La Crescenta, Los Andžele, Kalifornijoje.

E. Gimbutienė telkė Amerikos lietuves moteris tautinei veiklai, dalyvavo Pabaltijo Moterų klubo veikloje, vadovavo skautėms. Ji rašė straipsnius lietuvių leidiniams "Moteris", "Mūsų Vytis", "Draugas", "Skautų aidas" ir kitiems: apie lietuvių buitį, šiokiadienius, dalijosi prisiminimais apie gimtinę ir jos žmones, taip žadindama patriotinius jausmus ir Tėvynės ilgesį. Ji taip pat bendradarbiavo leidžiant "Lietuvių enciklopediją" (nuo 1953 m.).

Senatvėje iš kriauklių ji kūrė paveikslus ir kompozicijas, surengė savo dailės darbų parodą. Kelis dešimtmečius rinko viso pasaulio kriauklių kolekciją. Daugiau kaip 800 kriauklių rinkinį, identifikavusi kiekvienos pavadinimą, E. Gimbutienė padovanojo Vilniaus universitetui.

Už mokslinę ir visuomeninę veiklą Nepriklausomoje Lietuvoje ji apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto V laipsnio ordinu (1937 m.) ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

Amerikoje E. Gimbutienė apdovanota aukščiausiu skautų apdovanojimu – Geležinio Vilko ordinu.

Ištekėjo 1917 m. Maskvoje, vyras Leonidas Gimbutas (18921932) – inžinierius. Liko našlė. Sūnus Jurgis Gimbutas (19182001) – architektūros istorikas, namotyros mokslo pradininkas, duktė Aldona Gimbutaitė-Grinienė (1921 – apie 2000) – emigrantė JAV. Marti Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė (19211994) – antropologė ir archeologė, emigrantė JAV, žentas Aleksandras Grinius-Grinevičius (19121965) – kariškis, aviatorius, emigrantas JAV.

Mirė 1982 m. sausio 15 d. Los Andžele (JAV). Palaidota Los Andželo Forest Lawn kapinėse.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose saugomi E. Gimbutienės atsiminimai ir giminės istoriją liudijantys laiškai – jos pačios 19801982 m. sudarytas biografinis fondas.

Biografija

19111917 m. studijavo agronomiją aukštuosiuose Golicyno moterų žemės ūkio kursuose Maskvoje ir Maskvos žemės ūkio akademijoje. 1928 m. baigė Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, gavo jos pirmąjį diplomą. 19261940 m. dėstė Aukštosios Fredos aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės mokykloje Kaune, 19411944 m. – Vilniaus žemės ūkio mokykloje. Dėstydama specializavosi genetikos srityje Svaliove (Švedija) ir Vilemorine (Prancūzija). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1949 m. persikėlė į JAV.

Aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių visuomeniniame gyvenime. Nuo 1957 m. Bostone organizavo Kaziuko muges. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje. Rinko ir klasifikavo jūrinių moliuskų kriaukles, jų rinkinį, beveik 800 kriauklių, 1979 m. padovanojo Vilniaus universitetui.[1]

Bibliogrfija

  • Augalų genetika, 1936 m.
  • Daržovių sėklininkystė, 1942 m.

Šaltiniai

  1. Algimantas Jakimavičius. Elena Gimbutienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 658 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: