Elena Grinaveckienė
| Elena Grinaveckienė | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1928 m. birželio 10 d. Klišiai, dab. Jurbarkas |
| Mirė | † 1999 m. rugsėjo 29 d. Kaunas, palaidota Jurbarke |
|
| |
| Veikla | Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė.
|
Elena Grinaveckienė (1928 m. birželio 10 d. Klišiai, dab. Jurbarkas – 1999 m. rugsėjo 29 d. Kaunas, palaidota Jurbarke) – Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija
Vyras Andrius Grinaveckis. 1952 m. baigė Vilniaus universitetą. 1958 m. filologijos mokslų kandidatė.
Nuo 1955 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių kalbos institutas), 1960–1966 m. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė.
Mokslinė veikla
Tyrė lietuvių kalbos, daugiausia Mituvos upyno tarmes, t. p. periferines tarmes, lietuvių ir slavų kalbų sąveiką. Parengė tarmių tekstų rinkinių, Lietuvių kalbos žodynui užrašė apie 35 000 žodžių.[1]
Bibliografija
- Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, ats. redaktorė, 1963 m.
- Lietuvių kalbos tarmės, chrestomatija, viena rengėjų ir redaktorių, 1970 m.
- Baltarusijos mikrotoponimika, viena sudarytojų, 1974 m.
- Lietuvių kalbos atlasas, viena autorių ir redaktorių, 3 t. 1977-1991 m.; Lietuvos mokslo premija, su kitais, 1994 m.
- Šiaurės vakarų Baltarusijos ir jos paribio baltarusių tarmių žodynas, viena autorių ir redaktorių, 5 t. 1979-1986 m.
- Lietuvių tarmių tekstai: Balatna (Varanavas), 1994 m.
- Lietuvių tarmių tekstai: Vilniaus miesto senųjų gyventojų šnekta, su V. Vitkausku, 1997 m.
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Elena Grinaveckienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 175 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
| ||||||