Elena Grinaveckienė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Elena Grinaveckienė

Gimė 1928 m. birželio 10 d.
Klišiai, dab. Jurbarkas
Mirė 1999 m. rugsėjo 29 d. (71 m.)
Kaunas, palaidota Jurbarke

Veikla
Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė.
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Elena Grinaveckienė (1928 m. birželio 10 d. Klišiai, dab. Jurbarkas1999 m. rugsėjo 29 d. Kaunas, palaidota Jurbarke) – Lietuvos kalbininkė, dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė.

Turinys

Biografija

Vyras Andrius Grinaveckis. 1952 m. baigė Vilniaus universitetą. 1958 m. filologijos mokslų kandidatė.

Nuo 1955 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių kalbos institutas), 19601966 m. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vadovė.

Mokslinė veikla

Tyrė lietuvių kalbos, daugiausia Mituvos upyno tarmes, t. p. periferines tarmes, lietuvių ir slavų kalbų sąveiką. Parengė tarmių tekstų rinkinių, Lietuvių kalbos žodynui užrašė apie 35 000 žodžių.[1]

Bibliografija

  • Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, ats. redaktorė, 1963 m.
  • Lietuvių kalbos tarmės, chrestomatija, viena rengėjų ir redaktorių, 1970 m.
  • Baltarusijos mikrotoponimika, viena sudarytojų, 1974 m.
  • Lietuvių kalbos atlasas, viena autorių ir redaktorių, 3 t. 1977-1991 m.; Lietuvos mokslo premija, su kitais, 1994 m.
  • Šiaurės vakarų Baltarusijos ir jos paribio baltarusių tarmių žodynas, viena autorių ir redaktorių, 5 t. 1979-1986 m.
  • Lietuvių tarmių tekstai: Balatna (Varanavas), 1994 m.
  • Lietuvių tarmių tekstai: Vilniaus miesto senųjų gyventojų šnekta, su V. Vitkausku, 1997 m.

Šaltiniai

  1. Algirdas Sabaliauskas. Elena Grinaveckienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. - 175 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: