Eleonora Martinkėnienė
| Eleonora Martinkėnienė | |
|---|---|
|
| |
| Gimė | 1926 m. rugsėjo 21 d. Anykščiai |
| Mirė | † 1980 m. lapkričio 14 d. Anykščiuose |
|
| |
| Veikla | Vaistininkė, laisvės gynėja, politinė kalinė
|
Eleonora Martinkėnienė (Gliaudelytė, 1926 m. rugsėjo 21 d., Anykščiai – 1980 m. lapkričio 14 d. Anykščiuose. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape) – Vaistininkė, laisvės gynėja, politinė kalinė.
Biografija
Tėvai: Ciprijonas Gliaudelis (1889–1962) – geležinkelininkas ir Uršulė Pepeitytė-Gliaudelienė (1896–1966). Augo trijų vaikų šeimoje, buvo jauniausia. Brolis Stasys Gliaudelis (1919 – po 1962), sesuo Genovaitė Gliaudelytė-Kovaliūnienė (g. 1922 m.) – gydytoja odontologė, politinė kalinė.
1946 m. baigė Anykščių gimnaziją 3-ojoje jos abiturientų laidoje.
Nuo 1946 m. rugpjūčio 16 d. E. Gliaudelytė dirbo Anykščių vaistinėje mokine.
1947 m. rugpjūčio 24 d. sovietinis saugumas E. Gliaudelytę areštavo grupėje anykštėnų, kurie buvo apkaltinti ryšiais su Algimanto apygardos partizanais ir Antanu Slučka-Šarūnu. E. Gliaudelytė buvo kaltinama tiekusi laisvės gynėjams medikamentus, iš Genės Puodžiūnaitės nupirkusi jiems rašomąją mašinėlę. Iki rugsėjo ji buvo kalinama Kupiškio saugumo kalėjime, nuo rugsėjo iki 1948 m. sausio – Vilniaus saugumo kalėjime.
1948 m. sausio 24 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė E. Gliaudelytę 7 metus kalėti darbo pataisos lageryje, ji buvo išvežta į Kizellagą Permės srityje (Rusija). Ji buvo paleista 1954 m. gegužės 30 d. ir grįžo į Lietuvą.
E. Gliaudelytė-Martinkėnienė apsigyveno Anykščiuose, dirbo Anykščių gyvulių supirkimo punkte tarnautoja.
Buvo ištekėjusi, vyras Albertas Martinkėnas (1921–1997).
Mirė 1980 m. lapkričio 14 d. Anykščiuose. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina pilko akmens stela, joje iškaltas nykstantis įrašas: "Eleonora / Gliaudelytė-Martinkėnienė / 1926–1980 / Martinkėnas Albertas / 1921–1997".
Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo Prezidiumas 1989 m. birželio 23 d. E. Gliaudelytę-Martinkėnienę reabilitavo kaip neteisėtai represuotą.
E. Martinkėnienės gyvenimas ir likimas pristatyti Reginos Stonkutės-Žukienės sudarytame žinyne "Lietuvos farmacininkų erškėčių keliai" (leidinio "Lietuvos farmacija" II tomas, 2002 m.).
Šaltiniai
| Autorius: Anykštėnų biografijos - Tautvydas Kontrimavičius |