Emilija Stanevičienė

Emilija Stanevičienė


Gimė	1946 m. rugpjūčio 10 d.

Veikla	Linkuvos gimnazijos matematikos mokytoja
Alma mater	1970 – Šiaulių pedagoginis institutas

Emilija Stanevičienė (Bučaitė, g. 1946 m. rugpjūčio 10 d. Vaiškonių km. Pakruojo r.) – Linkuvos gimnazijos matematikos mokytoja, visuomenininkė, inovatorė, metraštininkė.

Gyvenimo kelias

Emilija Šiaulių 5 vidurinę mokyklą baigė 1966 m. ir tęsė mokslus Šiaulių pedagoginiame institute Matematikos–fizikos fakultete.

1970 m. baigusi institutą įgijo matematikos mokytojos specialybę. Tais pačiais metais sukūrė šeimą su Zenonu Stanevičiumi, jau dirbančiu Linkuvos vidurinėje mokykloje.

Mokyklos direktorius Jonas Klikūnas tėviškai rūpinosi jaunais specialistais ir paskyrė jaunai specialistei auklėti penktokus ir dėstyti matematiką įvairiose klasėse.

Direktoriaus paskatinta mokytoja vėliau lankė informacinių technologijų (IT) kursus ir 1988 m. įrengus kompiuterių kabinetą su BK 0010 pradėjo dėstyti informatiką nuo 9 klasės. Mokiniai labai domėjos informacinėmis technologijomis, todėl organizavo būrelius ir po pamokų. IT kabinetai buvo atnaujinti 1999 m. ir 2005 m. ir mokė iki 2007 m., kol dėstyti informatiką pradėjo nauja specialistė Violeta Gelažienė (Strazdaitė). Tada mokytoja vėl pradėjo dėstyti tik matematiką.

Vadovavo matematikos zoniniam metodiniam rateliui, tačiau neapleido ir informatikos. Nuo 2000 m. maketuoja gimnazijos laikraštuką „Varpelis“, nuo 2012 m. talkina buvusiam mokiniui Vitui Povilaičiui redaguoti ir papildyti Linkuvos gimnazijos enciklopediją. Renka informaciją apie Linkuvos gimnaziją ir redaguoja straipsnius.

2014 m. išėjo į pensiją. Darbo prie Linkuvos gimnazijos enciklopedijos ir išėjusi į pensiją nenutraukė.

Geru žodžiu apie auklėtoją kalba ir buvę 53, 57, 64, 75 ir 83 laidų auklėtiniai. Be to, nemažai mokinių pasekė savo mokytojos pėdomis ir baigė matematikos, informacinių technologijų studijas: Erika Tumėnaitė, Jolita Ignatavičiūtė, Irena Matulionytė, Nijolė Grybytė-Vengraitienė, Laima Ragulytė - Ožiūnienė, Rasa Tamašauskaitė, Rita Vinskūnaitė, Kęstutis Kabalinskas, Vytautas Daučionas, Violeta Gelažienė, a.a. Olė Janeliūnienė, Sandra Augėnaitė, Agnė Pranytė, Agnė Vilimaitė ir kt. Nuoširdumu, betarpiškumu, darbštumu, dideliu taktu mokytoja pelnė ir savo kolegų, ir administracijos pagarbą, o jaunatviškumu ir veržlumu visada žavėjo savo mokinius.

1935 m.Red. Vincas Uždavinys

Atvykau į Linkuvą 1970 metais. Apsigyvenome bute, kuris buvo mokinių bendrabutyje Gimnazijos gatvėje. Tvarkydami patalpas palėpėje radome albumą, kurį atidaviau mokytojai Felimonijai Mielienei, tuomet vadovavusiai gimnazijos muziejui. Po daugelio metų, kai lankiausi gimnazijos muziejuje, vadovė Aldona Ašmonavičienė parodė tą albumą su mano parašu. Nustebau, bet...

TAI BUVO PIRMASIS ŽENKLAS, KAD MAN RŪPI MOKYKLOS ISTORIJA. TĘSINYS čia.

Sritis:Linkuvos gimnazija ir Linkuva

Emilija ir Zenonas Stanevičiai su sūnaus Ernesto šeima 2016 m. rugpjūčio 10 d.

Parengė: Aldona Ašmonavičienė.

Kilmė ir šeima

Tėvai – Gasparas Bučas, Gasparo (1912 m. sausio 1 d., Pupiškių km. Linkuvos r. – 1980 m. lapkričio 21 d., Linkuvoje.), ūkininkas, tremtinys, stalius. Jo tėvas – Gasparas Bučas, Teofilio (1863-1944) m, sutuoktinė - Elena Ragulevičiūtė-Bučienė, Jo tėvas Teofilis Bučas, Juozo (1836-1911) m., sutuoktinė - Marijona Eidukaitė-Bučienė.

Rozalija Petras Bartkevičiai (E.Stanevičienės seneneliai

– Emilija Bučienė, Petro (Bartkevičiūtė, 1920 m. spalio 16 d., Laborų km. Pakruojo r. – 2014 m. rugpjūčio 23 d., Linkuvoje), ilgametė Šiaulių pieno kombinato darbuotoja. Jos tėvas Petras Borkevičius (1881–1955) m. Laborų kaime. Jo tėvai buvo Linkuvos apskrities 4-tos bendruomenės valstiečiai Juozas ir Elžbieta Pakeltytė Borkevičiai. Petras Borkevičius 1910 metų vasario 16 dieną susituokė su Rozalija Indrulyte, Petro (1886-01-19 - 1959-06) Pašvitinio bažnyčioje. Jos tėvai - Petras ir Teresė Vasiliauskaitė Indriuliai. Sodybą puoselėja Romas Indriulis.

Brolis – Gasparas Bučas (g. 1944 m.), vairuotojas, ŠU kurjeris.

Šeima – sutuoktinis (nuo 1970 m.) Zenonas Stanevičius (g. 1945 m. sausio 19 d. – 2017 m. liepos 4 d.), mokytojas.
Sūnūs – Ernestas Stanevičius (g. 1973 m. Linkuvoje), vairuotojas-ekspeditorius;
– Viktoras Stanevičius (1979 m. - 2004 m. Linkuvoje).

Linkuvos gimnazijos muziejus – vartai į gyvąjį ir virtualųjį pasaulį

Pernai Linkuvos gimnazijos muziejus paminėjo kūrybinės veiklos 60-ąsias metines. Šiandien tradicinė muziejininkystė neatsiejama nuo interneto. Rugsėjo 6-ąją akademinė bendruomenė pakviesta į Lietuvos Mokslų Akademijos mažojoje salėje vykusią respublikinę konferenciją – diskusiją – „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ dabartis ir ateitis“. Renginys skirtas didžiausios pasaulyje lietuviškos atvirosios prieigos enciklopedijos ELIP („Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui“) www.lietuvai.lt dešimtosioms metinėms. Dėl objektyvių priežasčių jame negalėjo dalyvauti glaudžius ryšius su Linkuvos gimnazijos muziejumi, Lietuvos Mokslų Akademija, mūsų šalyje ir užsieniuose išsibarsčiusiais lietuviais palaikanti viena ELIP redaktorių – visą gyvenimą Linkuvos gimnazijai paaukojusi mokytoja Emilija Stanevičienė.

Ne vieną dešimtį metų Linkuvos gimnazijoje dirbusi, o prieš penketą metų ugdymo įstaigos muziejų pradėjusi tvarkyti pedagogė Aldona Ašmonavičienė nesigaili pasirinkusi mokytojos ir muziejininkės dalią

Penkerius metus vienam turtingiausių (neoficialiais duomenimis, čia sukaupta apie 10-15 tūkstančių eksponatų) ugdymo įstaigų muziejui vadovauja iš Biržų krašto kilusi, Ūdekuose gyvenanti kraštotyrininkė Aldona Ašmonavičienė. Linkuvos gimnazijos muziejininkę galima rasti jai skirtais pirmadienių, trečiadienių ir penktadienių pusdieniais. „Kai žmonės teiraujasi, prašo priimti į muziejų, nesu atsisakiusi“,- kiekvienam žingeidžiam žmogui pasiruošusi priminti turtingą Linkuvos gimnazijos istoriją šiai ugdymo įstaigai trisdešimt metų paaukojusi lituanistė.

PRIE ISTORIJOS ŽIDINIO

Pakeitusi gyvenimo ritmą ir palikusi Linkuvos gimnaziją linkuvietė Emilija Stanevičienė lieka ištikima pasirinktam pašaukimui. Minint gimnazijos šimtmetį – (2018-aisiais) jai dėkojo ilgametis gimnazijos vadovas Vaclovas Stapušaitis

Gimnazijos muziejaus fonduose sukaupta informacija nuolat papildo linkuvietės Emilijos Stanevičienės redaguojamą „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ virtualųjį leidinį. Visuomenininkų – entuziastų iniciatyva per veiklos dešimtmetį su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga surinkta per 21 milijoną straipsnių. Tai – vertingiausia šalies kultūros paveldo dalis. Lietuvos praeitis, dabartis, iškilūs žmonės – visos istorijos nemokamai saugomos ir tvarkomos Vilniaus universiteto serveryje. Iš bet kurio Žemės taško kompiuteriu ir internetu gali daug sužinoti apie kraštui ir Lietuvai nusipelniusius gimnazistus – poetą, kritiką, vertėją Alfonsą Šešplaukį – Tyruolį (1909–2006), pirmąjį po Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo rajono Garbės piliečiu nominuotą JAV lietuvių visuomenės veikėją Bronių Nainį (1920–2016), Garbės pilietį, akademiką Kazimierą Ragulskį, Veselkiškiuose gimusį kompozitorių Juozą Pakalnį (1912–1948), trumpai gimnazijoje dirbusį poetą Vaidotą Spudą, iš Titonių kilusį rašytoją Juozą Paukštelį (1899–1981), medicinos mokslų daktarę Jolantą Jonaitytę-Zaikauskienę, psichologę, profesorę Gražiną Gudaitę, „Žinių radijo“ žurnalistę Jūratę Samušytę-Jaseliūnienę, kasdien su literatūros klasiko apdainuotu Anykščių šileliu bendraujantį aktorių Sigitą Račkį ir daugelį kitų tėviškėnų. Svari Linkuvos gimnazijos 100-ečiui mokytojos Bernadetos Dičpetrienės internete parengta informacija apie gimnazistus, pasiekimais garsinančius Lietuvą.

SUSITIKIMO VIETOS KEISTI NEGALIMA

Dauguma buvusių moksleivių savo gimtąją gimnaziją aplanko vasarą. Vieni prisiminimais dalijasi „raudonuosiuose“ rūmuose, kiti skuba į „baltosios“ mokyklos klases. Retas neužsuka į erdvų gimnazijos muziejų, kuriame atsispindi jų pačių, bendraamžių vaikystės ir jaunystės istorijos. Praėjusią vasarą gimnazijos muziejuje lankėsi daug mokyklą baigusių ir šiltus prisiminimus, padėkas jai išsaugojusių abiturientų. Birželio 4-ąją sugrįžti prisiminimais gimnazijos muziejuje susitiko buvę 52-osios laidos abiturientai, to paties mėnesio 23-iąją muziejuje susibūrė 59-oji abitūros laida, liepos 16-ąją draugų tarpe šurmuliavo 93-osios laidos auklėtiniai, rugsėjį į gimtąją gimnaziją po 45 metų sugrįžo 53-osios laidos moksleiviai. Šalia gimnazijos esančiame parkelyje į dangų stiebiasi gimnazijos abiturientų laidų paskutinio skambučio proga pasodintas ąžuolų atžalynas.

Antraeilių, mažareikšmių smulkmenų gimnazijos muziejaus istorijos metraštyje nesurasi. Gal todėl ši sugrįžtančių gimnazijon po daugelio metų vieta – ypatinga. Linkuvai ir jos kraštui nusipelniusios, šalyje ir užsienyje savo Tėvynę garsinančios asmenybės muziejaus stenduose pristatomos itin pagarbiai. Vienoje publikacijų – „Linkuvos gimnazijos muziejui – 60“ rašoma: „Muziejus – atminties vieta, šiandienos žmogui pasakojanti apie praeitį ir dabartį. Mokyklos muziejaus tikslas – tarnauti mokomajam – ugdomajam darbui, padėti giliau suvokti savo krašto istoriją, gimtąją kalbą, formuoti mokinio tautinę savimonę, suvokti save istorijos tėkmėje“.

Neseniai muziejuje lankėsi vienoje Pakruojo mokyklų pedagoge dirbusi Vida Lukšienė. Buvusi linkuvietė pažadėjo užrašyti, pasinaudojusi ir gimnazijos muziejaus medžiaga, savo prisiminimus apie šviesaus atminimo klasės auklėtoją Ireną Liutkevičiūtę. Daug vertingos informacijos gimnazijos muziejui pateikė Anapilin iškeliavusios mokytojos Ados Spudienės – Nikontienės marti, „Atžalyno“ gimnazijos lituanistė Gražina Spudienė. Virtualiojoje erdvėje visiems prieinamoje „Enciklopedijoje Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP) rašoma, kad Linkuvos gimnazijos muziejaus šaknys – 1961-ieji metai „raudononuosiuose rūmuose“. Teigiama, jog kraštotyra jau anksčiau domėjosi šios ugdymo įstaigos pedagogai – istorikai Povilas Spudas (poeto Vaidoto Spudo tėvas), Juozas Skrupskelis, šio muziejaus įkūrėja Pranė Gaigalienė. Išvykdama dirbti į Šiaulius, ji perdavė muziejų su 720 eksponatais kolegei Eugenijai Matulionienei.

Vienas didžiausių gimnazijos muziejaus stendų skirtas lietuvybės puoselėtojai lituanistei Stanislavai Lovčikaitei. Pedagogės gyvenimo credo: „Jeigu ne aš – tai kas? Jeigu ne šiandien – tai kada?

Dvidešimt dvejus metus muziejų puoselėjo lituanistė, Garbės kraštotyrininkė Felimonija Mielienė, po jos Aldona Bučaitė, Dalia Tamašaitienė. Nuo 2017-ųjų muziejumi rūpinasi mokytoja Aldona Ašmonavičienė. „Muziejaus fonduose – daugybė eksponatų ir jų daugės. Kiek jų šiandien – negaliu pasakyti. Gal dešimt, gal penkiolika tūkstančių... Kaip juos vertinti, kaip skaičiuoti, kaip skaitmenizuoti, juk dabartinė situacija reikalauja modernumo,“ – muziejininkei kyla įvairiausių klausimų. A. Ašmonavičienei rūpi ne tik Linkuvos gimnazijos, bet ir jos tėviškės – Papilio mokyklos likimas. Neseniai ji dalyvavo Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Papilio pagrindinio ugdymo skyriuje vykusiame bendraklasių susitikime po penkiasdešimties metų. Demografinė situacija kaip visoje šalyje. Jei prieš pusšimtį metų Papilio vidurinės mokyklos muziejininkės klasės laidoje būta 29 abiturientų, šiandien Papilio pagrindinio ugdymo skyriuje mokosi tik 68 moksleiviai. Rugsėjo 6-ąją Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje salėje vyko konferencija – diskusija „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ svarba bei vystymas. Virtualusis leidinys – enciklopedija tuo unikali, kad ją gali ne tik kiekvienas norintis skaityti, bet ir dalyvauti „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui“ kuriant. Dalyvauti respublikinėje konferencijoje buvo pakviesti žymiausi šalies mokslo pasaulio eruditai – akademikas, technikos mokslų skyriaus pirmininkas Gintautas Dzemyda, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, kiti mokslo pasaulio žymūnai, kultūros ir meno veikėjai.

Konferencijoje – diskusijoje paliestos svarbios aktualijos, kaip į vieną vietą sujungti informaciją, skelbtą spausdintose ir virtualiose enciklopedijose, specializuotuose žinynuose, mokslo darbuose, žodynuose, bibliotekų ir muziejų saugyklose. Diskutuota, kaip efektyviau ir prieinamiau virtualiojoje erdvėje skleisti žinias apie Lietuvos istoriją ir dabartį, gamtą, iškilius žmones, įstaigas, organizacijas, miestus, gyvenvietes. Visuomenininkų – entuziastų iniciatyva sukurtos ir šalies kompiuterininkų sąjungos globojama ELIP – vienas reikšmingiausių ir efektyviausių nacionalinių projektų.

P.S. 2022-ųjų spalio 25-ąją (antradienį) Mokslų akademijos didžiojoje salėje vyks „Pakruojo rajono dienos“. Renginio svečiai – rajono valdžia, gausus moksleivių būrys.

Algis Padora „Auksinė varpa“, 2022-10-08

Ir aš buvau mokinė, „Auksinė varpa“ 2021-10-05

Seime – valstybės šimtmečio minėjimo įžanga

Istorinėje Kovo 11-osios salėje – mokytojos E. Stanevičienė ir G. Kairiūkštienė klausėsi prezidentės Dalios Grybauskaitės, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir kitų žymių politikų įkvepiančių kalbų

Praėjusią savaitę Seime surengta šventine konferencija, skirta Lietuvių konferencijos, buvusios įžanga į Vasario 16-ąją, sukakčiai. Taip simboliškai pradėti Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginiai. Dalyvauti iškilmingoje konferencijoje buvo pakviestos ir mūsų rajono atstovės – buvusi Linkuvos gimnazijos mokytoja, metraštininkė Emilija Stanevičienė, „Atžalyno“ gimnazijos istorijos mokytoja Gražina Kairiūkštienė ir Suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centro metodininkė Rima Leimontienė.

E. Stanevičienė pasakojo, kad tai buvo tikrai jaudinantis renginys, tad sudalyvauti tokiame – ne tik malonumas, bet ir garbė. „Iškilmės prasidėjo pirmojo Vilniaus Seimo dalyvių nuotraukų parodos atidarymu Seimo rūmų Vitražų galerijoje. Po to visi svečiai buvo pakviesti į šventinę konferenciją, kuri vyko Kovo 11 salėje. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis“,- dalinosi įspūdžiais E. Stanevičienė.

Šventinės konferencijos dalyviai klausėsi pranešimų, skirtų Vilniaus konferencijos šimtmečio paminėjimui. Renginio metu dainavo vaikų chorai „Liepaitės“ ir „Ąžuoliukas“. Plačiau aptartos idėjos, skirtos šalies šimtmečiui, viena jų - Seimo Pirmininko iniciatyva per visą Lietuvą keliausianti knyga „Pasižadėjimas Lietuvai“, kurioje visi lietuviai galės įamžinti savo pasižadėjimus gimtam kraštui. Pirmieji knygoje pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, garbės svečias Vytautas Landsbergis bei vaikų chorų atstovai. Knyga turėtų pasiekti ir mūsų rajoną.

1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje posėdžiavę įvairių šalies vietovių, luomų, politinių srovių atstovai sutarė, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, demokratiškai sutvarkyta valstybė, o jos pamatus turi nustatyti demokratiniu būdu visų Lietuvos gyventojų išrinktas Steigiamasis Seimas. Anuomet konferencijoje dalyvavo 222 dalyviai iš visos Lietuvos regionų, miestų, miestelių, o mūsų rajoną atstovavo Ignas Brazdžiūnas iš Linkuvos.

Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginiai bus rengiami visoje šalyje – šimtai idėjų, iniciatyvų, koncertų ir įvairių kitų sumanymų žada papuošti ir mažiausius miestelius.

Simona Lipskytė

„Seime – valstybės šimtmečio minėjimo įžanga“//„Auksinė varpa“, 2017 m. rugsėjo 27 d.
„Dvidešimt pirmojo amžiaus šmėkla sutelks bendruomenę“//„Auksinė varpa“, 2020 m. kovo 28 d.

Nuotraukos

MOKYTOJO pašaukimas – dalintis… MOKYTOJO laimė – būti pralenktam… MOKYTOJO lemtis – nerimas dėl tų, kuriuos pasitiko ir išlydėjo. MOKYTOJO dalia – su jais visada: klasės tyloje, mokyklos šurmulyje, tuščiame kelyje – nuo rudens iki rudens...
Sūnui Ernestui 50 m. 2023 kovas.
E.Stanevičienė 2021-05-15 f. V.Mitė „Pedagogė – gerbiama ir žinoma Žiemgalos krašte – internetinės „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui( ELIP) viena leidėjų bei redaktorių, pakvietė tūkstantinę po šalį ir pasaulį išsibarsčiusią krašto bendruomenę vienybei ir tikėjimui. Ji paprašė kraštiečių ir buvusių gimnazistų „Veidaknygėse“ viešinti fotografijas „Geriausia mano vaikystės ir jaunystės nuotrauka“,. Raginimui neliko abejingi šimtai...“ A.Padora
2021-09-22 mokyklos muziejuje
2017-07-15 Šventės fotografas Vidmantas Pėželis
Pradėjo dirbti Linkuvos vidurinėje mokykloje 1970 .
Nominacija „Nėra atminties - nėra kultūros“.
Padėka ir nominacija Emilijai Lietuvos Respublikos Seimo narys Prof. Arūnas Gumuliauskas.
Padėka „Už Linkuvos istorinės atminties puoselėjimą“ Šventės fotografas Vidmantas Pėželis
Indriulytės Eivos dukra Vilija ir anūkė Monika lankėsi MAMOS Aleksandros mokykloje Linkuvos gimnazijoje. Padėjo prisiminti mokyklos darbuotojos ir giminaitė Emilija Stanevičienė 2018 07 04
Indriulytės Eivos dukra Vilija ir anūkė Monika 2018-07-04
Gimnazijos jubiliejus 2008 m. Mokytojos Irena, Emilija, Nijolė, Aldona, Reda
Linkuvos gimnazijos 75 laida Išleidome abiturientus... Po paskutinio skambučio programos...mokyt. Aldonos Ašmonavičienės paruošta programa 1998 m. Meninė kompozicija „Lenkiuosi žemės balsui“
2011 m. „Skaičiai arčiau manęs nuo mažumės. Kiekvienais metais neblogai sekasi olimpiadose, rajone dažniausiai užimu prizines vietas. Dalyvauju ir kitose olimpiadose – fizikos, biologijos, tačiau matematikoje mano rezultatai patys geriausi. Už tai norėčiau padėkoti šio dalyko mokytojai Emilijai Stanevičienei, kuri mane lydėjo ir į „Lietuvos tūkstantmečio vaikus““Dovydas Šidlauskas
Šiaulių kraštas „Mokytojos gyvenimą pakeitė buvęs mokinys“.„Vitas pasidomėjo, ar mokykloje neatsirastų senų vinječių, kuriose paprastai būdavo sudėti baigiančių mokyklą mokinių ir juos mokiusių mokytojų portretai. Sakau, taigi mokykloje jomis ištisos sienos nukabinėtos“, – prisiminė, kaip pirmąją užduotį nejučiom prisiėmė mokytoja.
2018 m. geriausia matematikė Erika Tumėnaitė
2017 su Gida Zakarevičiūte ir Rūta Klikūnaite
Boreikos Virginijus ir Aleksandros sūnus Romanas padėjo prisiminti Linkuvos bajorų Boreikų šeimą
„Jeigu mes žinome kai kurių savo giminaičių gyvenimo istoriją geriau, tai ne todėl, kad vieni žmonės mus domina labiau negu kiti. Tiesiog apie vienus žmones yra sakytinių pasakojimų, kurių susidomėję klausėmės, išliko jų laiškų ir fotografijų, o kitų gyvenimai nežinomi, tarsi jie būtų buvę šiame pasaulyje visiškai anonimiškai. Kodėl taip? Kai kuriais atvejais į šį klausimą nėra atsakymo, tenka susitaikyti su tuo, kad neišmanai šeimos istorijos ir pasakyti: „aš nežinau“, „aš negaliu žinoti“. Ir vis dėlto… taip sakyti galima tik po to, kai ilgai ir uoliai bandei ką nors surasti.“
Algirdas Diliūnas, Emilija Stanevičienė, Danutė Janužytė, Angelė Janužytė-Ivašauskienė 2018 m.
Žeimelio muziejuje 2018
Šiaulių krašte „Mokytoja tapo gimnazijos enciklopedijos kūrėja“ „Neseniai E. Stanevičienė nutarė išplėsti gimnazijos enciklopediją įtraukdama aplinkui Linkuvą esančių ar buvusių kaimų mokyklas. Juk į Linkuvą suvažiuoja vaikai iš aplinkinių kaimų! Taip virtualus gimnazijos žinynas pasipildė žiniomis apie 15-a kaimo mokyklų: ten dirbusius mokytojus, besimokiusius mokinius, renginius, įvykius. Anot sudarytojos, šiuo metu gausiausia dauomenų apie Guostagalio mokyklą.“
„Raudona lieka“ su Izolda Žagrakaliene
Vienuolyne su zakristijonu Robertu 2019-08-31. f. Valentinas Mitė
Puknioniai. Ąžuolas 2019-08-24. Anūkas Kristupas su šeima. Senelis Antanas Šidlauskas (1920)
Virgilijus ir Alaksandros sūnus Romas 2019-11-04 Linkuvoje. Boreikų šeima – Linkuvos bajorai
Laborų kaime radome Mačinskų sodybą (Kristupo čia tikriausiai gimė prosenelė Eugenija Mačinskaitė, jos tėvai Gasparas ir Ona (Stasiukaitė) Mačinskai) Kristupas išsaugojo senelio Antanas Šidlauskas (1920) dienoraštį ir visos giminės nuotraukas. 2020-07-05
2020 m. Bučiūnuose. Čia gyveno Klemensas Popeliučka, o šią sodybą išsaugojo ir puoselėja Algirdas Diliūnas
1966 m.
ŠPI 1970 m.

Prisiminimai

Seimo narys Vitalijus Gailius, Emilija, Aušra, sūnus Ernesras su žmona, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Gintaras Šurna

Padėka, ženkliukas

MOKYTOJOS ATSIDAVIMAS PALIKS DIDELĮ INDĖLĮ ATEITIES KARTOMS

Jei naršydami internete dar nebuvote „užklydę“ į ELIP - „Enciklpediją Lietuvai ir pasauliui“ , vertėtų tuo pasidomėti – internetinėje erdvėje nugulę šimtai straipsnių ir tūkstančiai nuotraukų, susijusių su mūsų kraštu. Dabar jau užtarnautu poilsiu besidžiaugiančią Linkuvos gimnazijos mokytoją Emiliją Stanevičienę Linkuvos bendruomenė nominuoja „Mūsų valstybės tarnautojo 2017“ konkurse – E. Stanevičienė aktyvi enciklopedijos pildytoja ir medžiagos rinkėja, o jos sukaupta informacija turi didžiulę išliekamąją vertę, įsitikinę Linkuvos benduomenės nariai.

Be viso šito, apie mokytoją puikiai atsiliepia jos mokiniai – iš E. Stanevičienės pamokų pamilę matematiką ir informatiką. 4 dešimtmečius ji atidavė Linkuvos gimnazijai – su didele kantrybe ir meile dėstytos pamokos ne vieną E. Stanevičienės mokinį paskatino rinktis su matematika susijusias specialybes. Nors E. Stanevičienė 2014-aisiais išėjo į pensiją, nieko neveikti nėra kada – iš knygų ir enciklopedijų ji renka medžiagą apie gimnaziją, baigusius mokinius, mokytojus ir visą Linkuvos kraštą. Didelę dalį informacijos suteikia interneto pagalba rasti buvę linkuviai ir mokiniai – siunčia senas nuotraukas, dalinasi prisiminimais. Mokytoja nuolat su visais „ryšį palaiko“ dabar madingo Facebook socialinio tinklapio pagalba – šioje erdvėje ne taip ir sunku rinkti prisiminimus. E. Stanevičienės surinkta medžiaga apie gimtą kraštą vargiai sutilptų į kelias enciklopedijas – tikras palikimas ateities kartoms! Linkuvos bendruomenės nariai E. Stanevičienei dėkingi už aktyvią visuomeninę ir šviečiamąją veiklą, sutikdami, ka neretu atveju ji sunkesnė ir svarbesnė, nei už atlyginimą dirbamas darbas...

Simona Lipskytė 2012 m.Linkuvos gimnazijos LXXXVIII laida, Garbės gimnazistė

Šaltiniai

https://www.pakruojovarpas.lt/mokytoja-renkanti-prisiminimu-apie-linkuva-dulkeles/

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.

Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 87% (+25367-249=25118 wiki spaudos ženklai).
Vitas Povilaitis – redaktorius – 13% (+3827-15=3812 wiki spaudos ženklai).
Edvinas Giedrimas – redaktorius – 1% (+342-6=336 wiki spaudos ženklai).