Enciklopedija:Memorialas

Puslapis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Candleburning.jpg

Atminimo vieta išėjusiems

Prie Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui (ELIP) kūrimo prisideda patys įvairiausi žmonės. Kai kurie mažiau ar daugiau, trumpesnį ar ilgesnį laiką. Dalies ELIP redaktorių jau nėra tarp gyvųjų. Tebūnie simboliškai įamžintas jų atminimas bent jau šiame Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui puslapyje.

IN MEMORIAM
IŠĖJO SĄJŪDŽIO ŽMOGUS – Rimantas Lazdynas (1951–2013)
LazdynasR.jpg
Cquote2.png 25 penkis Sąjūdžio metus aš jį vadinau Riešutu. „Labas, Riešute. Kaip gyveni, Riešute? Ką rašai, Riešute? Kur esi, Riešute? Ką skauda, Riešute?“ Jis visada linksmai nusikrizendavo, atsakymą pradėdamas mažybiniu kreipiniu. Ir atrodė, kad taip bendrausime antra tiek, kiek jau esame pažįstami, nes Rimantas Lazdynas buvo neįtikėtino nuoseklumo, pavydėtino stropumo ir darbštumo žmogus. Pagal atliekamų darbų apimtis, atrodė, geležinę sveikatą beturįs... Šimtas žmogaus talentų netikėtu rakursu stoja prieš pasiliekančiųjų akis, kai išsiruošia Anapilin vienas iš mūsų bendražygių. Šiandien sunki ir klastinga liga Rimantą įveikė.

Rimantas Lazdynas gimė 1951 m. vasario 28 d. Biržuose, mokėsi Kretingos, Palangos ir Šiaulių mokyklose, prancūzų filologiją ir istoriją studijavo Vilniaus universitete. Tik kartą nedrąsiai yra užsiminęs, kad už pogrindinę veiklą nukentėjo ir Alma Mater baigti jam nebuvo leista.

1970–1992 metais dirbo statybinėse organizacijose, aktyviai įsijungė į Sąjūdžio gretas. Jo buvo pilna visus – rengė dokumentus, organizacijų veiklos programas, net ruošiamai LR Konstitucijai siūlymus teikė. 1989 metais su bendražygiais atkūrė LSDP ir ilgus metus jai vadovavo.

1993–1999 metais Rimantas Lazdynas – „Šiaulių naujienų“, o 2000–2001 metais Lietuvos savivaldybių asociacijos biuletenio „Savivaldybių žinios“ korespondentas. Tris kadencijas jis buvo Šiaulių miesto Tarybos narys. 2003–2010 metais – AB „Šiaulių energija“ atstovas spaudai. Kilus įtarimams, kad gali sirgti sunkiai pagydoma liga, R. Lazdynas apsisprendė išeiti į priešlaikinę pensiją ir visas jėgas atidavė lietuviškosios Vikipedijos kūrimui. Kaip teigia šios bendruomenės nariai, Rimantas kartais per dieną sukurdavo ir internetinėje enciklopedijoje patalpindavo po 100 naujų straipsnių. Taip nuo 2005 iki 2011 metų lietuviškojoje Vikipedijoje išspausdinta beveik 20000 R. Lazdyno straipsnių bei 5000 paties darytų nuotraukų. Didžioji R. Lazdyno sukurtų straipsnių dalis yra apie Lietuvą – jos geografiją, istoriją ir kultūrą. Ypatingai didelis jo indėlis yra įvairių Lietuvos vietovių, piliakalnių, bažnyčių ir asmenybių aprašymuose.

„Įeik į „Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui““, – pasakė man Rimantas, kai lankiau jį Santariškėse. O kai paklausiau, kas tai yra, prisipažino, kad su bendraminčiais įkūrė internetinę enciklopediją, saugomą Lietuvoje (Vikipedijos buveinė – JAV). Kaip tuomet blizgėjo darbštuolio akys, kai pasakojo, kad skuba sukelti į ją Mažosios Lietuvos vietovardžius, jų aprašus, koordinates, žemėlapius. „Tausotakos galiu nebesuspėti sudėti...“, - tyliai prasitarė. Ir dirbo. Susilašinęs privalomą vaistų dozę Vilniuje, skubėjo į Šiaulius, kur namuose laukė galingas kompiuteris ir marios informacijos. Atrodė, kad ne medikamentai, o mylimas darbas, už kurį niekas nemokėjo nė lito, palaikė Rimanto Lazdyno gyvybę... Vien 2012-aisiais, pačiais sunkiausiais savo gyvenimo metais, jis parašė 3500 naujų straipsnių apie Mažosios Lietuvos gyvenvietes... Ypatingi Rimanto Lazdyno nuopelnai buvo nustatant, susisteminant ir aprašant Mažosios Lietuvos vietovardžius. Padedant Vokiečių kraštiečių sambūriui, Rimanto pastangomis buvo surinkti senieji prūsiški, vokiški, lenkiški ir lietuviški tų vietovių pavadinimai su aprašais, koordinatėmis, žemėlapiais ir pan. Alinantis darbas tik pristabdė ligą, bet nenugalėjo.

Išėjo sąjūdžio pirmeivis... Paliko mums lietuvai.lt

Šiandien tariami užuojautos žodžiai liūdinčiai žmonai, antrąjį sūnų laidojančiai motinai, artimiesiems, bendražygiams tėra tik priminimas, kad netekome nuostabaus žmogaus...

SUDIE, Riešute...

Irena Vasinauskaitė, Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubas

Cquote1.png


LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS NARYS – Aleksandras Vasiliauskas (1940 m. sausio 25 d. – 2016 m. rugsėjo 12 d.)
Aleksandras Vasiliauskas (1940).jpg

Eidamas 77-uosius metus, mirė Lietuvos mokslų akademijos narys, matematikas, profesorius habilituotas ekonomikos mokslų daktaras Aleksandras Vasiliauskas.

A. Vasiliauskas gimė 1940 m. sausio 25 d., Žvirgždžių kaime, Varnių valsčiuje. 1946–1958 m. mokėsi Pavandenės Pavandenės vidurinėje mokykloje, tapo šios mokyklos pirmosios laidos abiturientu. 1958–1965 m. studijavo matematiką Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete. 1972 m. Maskvoje, Lomonosovo universiteto Ekonomikos fakultete apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnio disertaciją; 1977 m. SSRS Mokslų akademijos Centriniame ekonomikos ir matematikos institute – ekonomikos mokslų daktaro disertaciją. 1980 m. Vilniaus universitetas jam suteikė profesoriaus vardą. 1991–2009 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narys ekspertas, 2009–2011 m. – LMA narys korespondentas; 2011–2015 m. – LMA tikrasis narys, nuo 2015 m. – LMA narys emeritas, 2009–2016 m. – LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas, LMA prezidiumo narys.

Moksliniai tyrimai: ekonominės informacijos teorijos, valdymo ir planavimo informacinių sistemos, Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą, šalies ekonomikos plėtros veiksnių ir strategijos, firmų ir įmonių strateginio valdymo problemos. Profesorius A. Vasiliauskas parengė 8 ekonomikos mokslų kandidatus (socialinių mokslų daktarus), buvo daugelio doktorantūros komitetų narys. Paskelbė per 120 mokslinių darbų, vienas arba su bendraautoriais parašė 8 knygas.

A. Vasiliauskas turėjo didelę mokslinio darbo organizavimo ir praktinio ekonominio darbo patirtį: 1978–1989 m. buvo LTSR valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinių tyrimų instituto direktorius, 1993–1994 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko patarėjas ekonomikos klausimais, 1994–1995 m. – Lietuvos Respublikos ekonomikos ministras, 1997–1999 m. – Lietuvos mokslų akademijos Europos integracijos tyrimų centro direktorius. 1999–2008 m. Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyriausiasis mokslinis darbuotojas, o 2008–2009 m. – šio instituto direktorius. Tvirtai sutardamas su akademiku Eduardu Vilku dėl nuostatos, kad kuo liberalesnė ekonomika, tuo joje aktualesnis yra valstybės vaidmuo, abu daug pastangų skyrė Lietuvos ekonomikos plėtros ilgalaikėms strategijoms rengti ir įgyvendinti. Kartu vadovavo ekspertų grupėms, rengiančioms Lietuvos ekonomikos plėtros ilgalaikes strategijas iki 2015 ir 2020 m., Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją iki 2020 m. A. Vasiliauskas buvo Vilniaus (1980–1993) ir Kauno technologijos (1996–2006) universitetų profesorius, Kauno technologijos universiteto tarybos pirmininkas (2000–2006).

Prof. A. Vasiliauskas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, skaitė paskaitas įvairiose auditorijose ir dalyvavo mokslininkų susitikimuose su visuomene, televizijos ir radijo laidose, skelbė mokslo sklaidos publikacijas laikraščiuose, žurnaluose, interneto svetainėse. Kaip mokslinis ekspertas rengė ir teikė politikams bei valdžios institucijoms savo vertinimus ir pasiūlymus įvairiais valstybės ekonominės ir socialinės politikos klausimais. Kaip LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas subūrė 10 skyriaus narių kolektyvinei studijai, atskleidžiančiai svarbiausias grėsmes Lietuvos valstybės ir visuomenės sėkmingai raidai. Studijos rezultatai paskelbti visuomenei trilogijoje „Nerimas“, išleistoje 2012, 2014 ir 2015 metais.

A. Vasiliauskas buvo Lietuvos pramonininkų konfederacijos komisijos pirmininkas Vytauto Andriaus Graičiūno nominacijai teikti už vadybos mokslininkų ir praktikų nuopelnus (2006–2011). Lietuvos banko ir LMA komisijos pirmininkas Vlado Jurgučio premijai teikti už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonomikos srityse (2013–2015). LR Seimo komisijos narys skirti Nepriklausomybės stipendijas humanitarinių ir socialinių mokslų srities jauniesiems mokslininkams (2000–2015). Už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje 2007 m. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Akademikas Aleksandras Vasiliauskas daug nuveikė, pertvarkant atgimusios Valstybės ekonomiką, įnešė didžiulį indėlį į ekonominės informacijos teorijos ir jos taikymų sritis. Jis pelnė visuomenės, kolegų ir mokinių pagarbą. Tai buvo pilietiškas, išskirtinių įžvalgų ir erudicijos žmogus, turėjęs nepaprastą humoro jausmą. Šviesus Akademiko Aleksandro Vasiliausko atminimas ilgam išliks Jį pažinojusių ir su Juo ilgus metus dirbusiųjų širdyse. Lietuvos mokslų akademija