Enciklopedinis kompiuterijos žodynas
Enciklopedinis kompiuterijos žodynas - kompiuterijos-informatikos terminų žodynas.
Šio žodyno autoriai: Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova.
Žodyne aprašyta apie 4 tūkst. terminų ir leksinių vienetų. Pateikiama terminų apibrėžtys, paaiškinimai, iliustracijos.
Žodynas skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei – kad jiems būtų lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, versti kompiuterio pranešimus, rengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus. Žodynas bus naudingas ir kompiuterių naudotojams, norintiems geriau suprasti ar pasitikslinti programinės įrangos komandas ir pranešimus.
Pratarmė
Pirmasis lietuviškas kompiuterijos terminų žodynas [12] išleistas 1971 metais. Vėliau jis buvo papildytas, pertvarkytas [25]. Buvo išleista keletas įvairioms operacinėms sistemoms skirtų dvikalbių žodynėlių: DOS [28], „Linux“ [16] „Windows“ [29, 30, 31]. Tik prieš 13 metų pasirodė aiškinamieji kompiuterijos žodynai [8, 19].
Prieš trejetą metų pasirodė pirmasis „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ leidimas [7]. Šis, antrasis, leidimas yra gerokai papildytas (jo apimtis beveik padvigubėjo), pakoreguotas atsižvelgiant į Informatikos ir informacinių technologijų terminų komisijos ir recenzento siūlymus, pirmojo leidimo skaitytojų pageidavimus.
Kompiuterių naudotojai ir jų programinės įrangos lokalizuotojai nuolatos susiduria ne tik su terminais, bet ir įvairiais kitais žodžiais, kurie matomi kompiuterio ekrane. Tai komandos, mygtukų pavadinimai, trumpos frazės ir pan. Dauguma jų yra bendrinės kalbos žodžiai, išreikšti įvairiomis kalbos dalimis (veiksmažodžiais, būdvardžiais, prieveiksmiais, pvz.: įdėti, tolydus, gerai). Tokių žodžių arba jų junginių šiame žodyne yra gana daug, t. y. į žodyną įtraukti kompiuterijai būdingi leksiniai vienetai, ne vien tik klasikine prasme suprantami terminai.
Šiame žodyne pateikiamos ne tik terminų apibrėžtys, bet ir išsamesni paaiškinimai, žodžių vartojimo pavyzdžiai, įdėta nemažai iliustracijų. Todėl žodynas ir vadinamas enciklopediniu. Aprašyta apie keturis tūkstančius kompiuterijos terminų ir leksinių vienetų.
Pabaigoje pateikiamas priedas – anglų–lietuvių kalbų žodynėlis. Į jį įtraukti aprašytų terminų ir leksinių vienetų atitikmenys anglų kalba, be to pridėta dar apie tris tūkstančius žodyne neaprašytų, bet dažnai kompiuterijoje vartojamų žodžių.
Žodynas pirmiausia skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei – kad jiems būtų lengviau sudaryti ir parinkti komandų, parinkčių, parametrų pavadinimus, išversti kompiuterio pranešimus, parengti elektroninius žinynus ir kitus darbui su kompiuteriu reikalingus tekstus. Žodynas reikalingas ir visiems kompiuterių naudotojams, norintiems geriau suprasti ar pasitikslinti programinės įrangos komandas ir pranešimus.
Žodynas yra sandūroje tarp mokslinės kompiuterijos terminijos ir bendrinėje kalboje vartojamų žodžių. Tikimės, kad jis padės suartinti kompiuterijos terminiją su bendrine kalba.
Rengiant žodyną buvo naudotasi šaltinių sąraše išvardytais žodynais, sulietuvintos programinės įrangos tekstynais. Žodyno rengėjai yra patys sulietuvinę per dešimtį skirtingų valstybių ir bendrovių kompiuterių programų. Visa tai turėjo įtakos vienodinant ir sisteminant lietuviškąją kompiuterijos terminiją, nes angliškoji kol kas sistemingumu nepasižymi – gana dažnai skirtingų valstybių bendrovės arba skirtingų operacinių sistemų autoriai vartoja skirtingus terminus. Buvo stengtasi padaryti taip, kad vienodos sąvokos lietuvių kalba būtų vadinamos vienodai, skirtingos – skirtingai.
Rengiant žodyną nuolat teikė pagalbą nemažai kompiuterijos specialistų. Ypač daug pasiūlymų pateikė Viktoras Dagys, Modestas Rimkus, Aidas Žandaris – jie patikslino ir parengė po keletą dešimčių terminų aprašų. Visą žodyno tekstą peržiūrėjo Viktoras Dagys. Visiems jiems nuoširdus ačiū.
Autoriai nuoširdžiai dėkoja Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir ypač recenzentei dr. Angelei Kaulakienei už visokeriopą paramą rengiant šį žodyną.
Pagrindiniai žodyno šaltiniai
1. Aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų kompiuterijos terminų žodynas. Smaltija, 1997.
2. Angļu–latviešu-krievu informatikas vārdnīca. Avots, 2001.
3. Computer Lexikon. Ausg. 2. Microsoft Press, 2001.
4. A Dictionary of Computing. 4-th ed. Oxford University Press, 1997.
5. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Red. kolegija: St. Keinys (vyr. red.), J. Klimavičius, J. Paulauskas, J. Pikčilingis, N. Šližienė, K. Ulvydas, V. Vitkauskas. MELI, 2000.
6. V. Dagienė, G. Grigas. Mokyklinis aiškinamasis informacinių technologijų žodynėlis. Vilnius: TEV, 2003.
7. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. TEV, 2005.
8. V. Dagys, A. Klupšaitė, A. Žandaris. Informatika ir kompiuterių įranga. Aiškinamasis anglų–lietuvių kalbų terminų žodynėlis. Baltic Amadeus, 1995.
9. A. Freedman. The Computer Desktop Encyclopedia. 2nd ed., Amacom, 1999.
10. FOLDOC. Free Online Dictionary of Computing. http://wombat.doc.ic.ac.uk/foldoc/
11 K. Gaivenis. Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys, LKI, 2002.
12. V. Kairys, A. Kaminskas, Z. Kudirka ir kt. Rusų–lietuvių–anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas, Mintis, 1971.
13. S. Keinys. Dabartinė lietuvių terminologija. LKI, 2005.
14. J. Klimavičius. Leksikologijos ir terminologijos darbai: norma ir istorija. LKI, 2005.
15. Lietuvių kalbos žodynas. I–XX tomai, 1941–2002.
16. „Linux“ žodynėlis. Smaltija, 2004.
17. Microsoft Computer Dictionary. 4th Editon, Microsoft Press, 1999.
18. W. P. Mikulak. Słownik terminów kompiuterowych angielsko–polski, Benkowski, 2001.
19. K. V. Paulauskas. Aiškinamasis kompiuterijos žodynas. Technologija, 1995.
20. K. V. Paulauskas. Aiškinamasis kompiuterijos santrumpų žodynas. Technologija, 2000.
21. Z. Ploski. Słownik szkolny. Komputer. Internet. Wydawnictwo Europa, 2001.
22. Z. Ploski. Słownik informatyczny. Komputer. Internet. Wydawnictwo Europa, 2003.
23. H. H. Schulze. Computer–English. Ein Fachwörterbuch. Rowolth Taschenbuch Verlag, 2001.
24. Terminoloģijas portāls. http://termini.letonika.lv/
25. R. Valatkaitė, Z. Kudirka (red.). Lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbų terminų žodynas. Informatika. MII, 1997.
26. V. Valiukėnas ir kt. Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynėlis. Vilnius, 2004.
27. V. Valiukėnas, P. J. Žilinskas. Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas. MELI, 2006.
28. V. Valujavičius, M. Dvorkin. Anglų–lietuvių MS-DOS terminų žodynėlis. Spectrum Lithuania, 1991.
29. V. Žalkauskas. Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynas. MELI, 2003.
30. V. Žalkauskas. Microsoft Windows žodynėlis. Smaltija, 2004.
31. V. Žalkauskas. Biuro programų žodynėlis. MELI, 2005.
32. В. Дорот, Ф. Новиков. Толковый словарь современной компьютерной лексики. 2-е изд., БХБ, 2001.
33. А. Синклер. Большой толковый словарь компьютерных терминов. БЕЧЕ АСТ, 1998.
34. Э. Пройдаков, Л. Теплицкий. Англо-русский толковый словарь по вычислительной технике, Интернету и программированию. Русская редакция, 2003.
Nuorodos
Gintautas Grigas, Tatjana Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas, II papildytas leidimas, Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2008, 654 p.