Epikūras
| Epikūras gr. Ἐπίκουρος, Epikouros | |
|---|---|
| |
|
| |
| Gimė | apie 341 m. pr. m. e. Samose, Graikija |
| Mirė | 270 m. pr. m. e. (72 metai) Atėnai, Graikija |
|
| |
| Tautybė | graikas |
|
| |
| Veikla | |
|
| |
| Vikiteka | EpikūrasVikiteka |
Epikūras (apie 341 m. pr. m. e. Samose, Graikija – 270 m. pr. m. e. Atėnai, Graikija) – graikų filosofas, materialistas ir ateistas, epikūrizmo kūrėjas, Demokrito pasekėjas.
Epikūras neigė dievų kišimąsi į pasaulio reikalus ir laikė materiją amžina, turinčia vidinį judėjimo šaltinį. Atgaivino Leukipo ir Demokrito atomizmą bei padarė jame originalių pakeitimų: tuščioje erdvėje vienodu greičiu judančių atomų susidūrimo galimybei paaiškinti jis įveda atomo spontaniško (iš vidaus sąlygoto) „nukrypimo“ nuo tiesios linijos sąvoką. Tai yra gilesnės pažiūros į būtinumo ir atsitiktinumo santykį pagrindas, žingsnis pirmyn, palyginus su mechaniniu Demokrito determinizmu.
Pažinimo teorijoje Epikūras yra sensualistas. Pojūčiai visada savaime esą teisingi, nes kylą iš objektyvios realybės; klaidos atsirandančios, aiškinant pojūčius. Pojūčių atsiradimą Epikūras aiškina naiviai materialistiškai: nuo kūnų paviršiaus nuolat srūva smulkiausios dalelės, „eidolos“, kurios įsiskverbia į jutimo organus ir sukelia daiktų vaizdus. Pažinimo tikslas esąs išvaduoti žmogų iš tamsumo ir prietarų, nuo dievų ir mirties baimės, nes be šito išvadavimo negali būti laimės.
Etikoje Epikūras grindžia protingą malonumą, kurio pagrindą sudaro individualistinis idealas vengti kančių ir siekti ramaus bei džiaugsmingo dvasios būvio. Protingiausias dalykas žmogui esąs ne veikla, o ramybė, ataraksija.
| ||||||