Erikas VII Pamarėnas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Erikas VII Pamarėnas
Eryk I Pomorski Darłowo.jpg
Erikas VII Pamarėnas

Gimė 1382 m.
Mirė 1459 m. gegužės 3 d. (~77 m.)
Danijos karalius
Valdė -

Vikiteka Erikas VII PamarėnasVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Erikas VII Pamarėnas (dan. Erik af Pommern, Erik 7.; šved. Erik av Pommern, Erik XIII; norv. Erik av Pommern, Bogislav Vratislavsson), Bogislavas ar Boguslavas (lenk. Bogisław, Bogusław) (1382 m. – 1459 m. gegužės 3 d. Rügenwalde (dab. Dartwo, V. Pamario vaivadija, Lenkija)) – Danijos (13961439, Erikas VII), Švedijos (13961439, Erikas XIII) ir Norvegijos (13891442, Erikas IV) karalius.

Biografija

Pomeranijos kunigaikščio Vartislavo VII sūnus, Danijos karalienės Margaritos I sesers vaikaitis. Jos pastangomis pripažintas Norvegijos, vėliau Danijos ir Švedijos sosto įpėdiniu, sudarius Kalmaro uniją (1397) vainikuota trijų valstybių karaliumi. Iki 1412 m. valdė Margarita I. Siekė sustiprinti centrinę valdžią, Švedijoje ir Norvegijoje protegavo danus; karai su Holšteinu ir Hanza (14161422, 14261436) bei šios nuo 1434 m. vykdyta blokada nusmukdė valstybinę Baltijos prekybą, dėl to Švedijoje kilo Engelbrekto Engelbrektssono sukilimas (14341436), Danijoje – didikų nepasitenkinimas. 1439 m. nuverstas švedų bei danų, 1442 m. ir norvegų. Iki 1449 m. išsilaikė Gotlande, vėliau grįžo į Pomeraniją.[1]

Šaltiniai

  1. Erikas VII Pamarėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 553 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: