Ernest Hemingway

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Ernestas Hemingvėjus)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ernestas Hemingvėjus, 1923
Ernest Hemingway Signature.svg
Ernestas Hemingvėjus, 1950

Ernest Miller Hemingway (Ernestas Mileris Hemingvėjus arba Ernestas Hemingvėjus, 1899 m. liepos 21 d. – 1961 m. liepos 2 d.) – amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas.

Dauguma jo kūrinių laikomi klasikiniais Amerikiečių literatūros kanone. 1954 m. gavo Nobelio literatūros premijąapysakąSenis ir jūra“. Po septynerių metų 1961 m. rašytojas nusižudė.

Turinys

Biografija

E. Hemingvėjus gimė nedideliame Ouk Parko (angl. Oak Park) priemiestyje, esančiame prie Čikagos . Jo tėvas buvo gydytojas, motina muzikos mokytoja. Tėvas, aistringas medžiotojas, dažnai pasiimdavo mažąjį Ernestą į mišką, mokė stebėti gamtą, žvėris, paukščius, supažindino su indėnų gyvenimu, jų buitimi. Būsimasis rašytojas pamėgo medžioklę visam gyvenimui ir buvo dėkingas tėvui, padėjusiam pajusti savotišką jos žavesį. Hemingvėjus mokėsi vietinėje vidurinėje mokykloje, kur įgijo tvirtus gimtosios kalbos ir literatūros pagrindus. Baigęs vidurinę mokyklą, Hemingvėjus pradėjo dirbti Kanzas Sičio (angl. Kansas City) laikraštyje „Star” ir per septynis mėnesius tapo gana geru žurnalistu. Devyniolikos metų jis įstojo savanoriu į Raudonojo kryžiaus sanitarinį būrį. Dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare. Nemažą gyvenimo patirtį rašytojas įgijo būdamas Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. Ilgai gyveno Paryžiuje. Po to keletą mėnesių praleido Mičigane – žvejojo, skaitė ir rašė apsakymus, tačiau jie nebuvo išspausdinti jokiame laikraštyje. 1920 m. jis įsidarbino savaitraštyje "Toronto Star Weekly" kaip apybraižininkas, tačiau metų gale persikėlė į Čikagą ir dirbo žurnalistu ir redaktoriumi. Ši vieta taip pat jo nesulaikė ilgesniam laikui. 1921 m. jis laivu atplaukė į Prancūziją ir keletą metų keliavo po Europą ir Artimuosius Rytus, kartais grįždavo į Paryžių. Per turtingą amerikiečių rašytoją Gertrūdą Štein jis susipažino su Europos atstovais. 1923 m. jį pagaliau aplankė literatūrinė sekmė. Kelionė į Pamploną sukėlė jo susižavėjimą bulių kautynėmis. 1928 m. įkyrėjęs gyvenimas mieste paskatino jį su antrąja žmona Paulina Pfeifer, antrojo ir trečiojo sūnaus motina, persikelti į Ky Vestą (angl. Key West), Floridoje (JAV). Daug keliaudamas, jis dažnai lankydavosi Kuboje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje, – čia Antrojo pasaulinio karo metu jis dirbo karo korespondentu. Už novelę "Senis ir jūra" (angl. The Old Man and the Sea) jam 1954 m. buvo paskirta Nobelio premija. Dėl pašlijusios sveikatos ir depresijų 1961 m. Ernestas Hemingvėjus nusižudė.

Kūryba

Ernestas Hemingvėjus – žymus XX amžiaus romanistas ir novelistas. Į literatūrą ateina kaip vienas žymiausių vadinamosios „prarastosios kartos“ atstovų. Savitas jo prozos stilius. E. Hemingvėjus rašo objektyviai ir glaustai, jo kalba santūri ir lakoniška, mintis neužbaigta, paslėpta. Rašytojas sukūrė ir savitą herojų, kurio svarbiausia ypatybė – santūrumas ir vidinis disciplinuotumas. Kūriniuose atsispindi antimilitarizmas („Atsisveikinimas su ginklais“), kova prieš fašizmą („Kam skambina varpai“).

Kūriniai

Romanai

  • (1925) „Pavasario liūtis“
  • (1926) „Fiesta (Saulė taipgi teka)“
  • (1929) „Atsisveikinimas su ginklais”
  • (1937) „Turėti ir neturėti“
  • (1940) „Kam skambina varpai”
  • (1950) „Anapus upės, medžių ūksmėje“
  • (1952) „Senis ir jūra
  • (1962) „Jaunuolio nuotykiai“
  • (1970) „Salos vandenyne“
  • (1986) „Edeno sodas“
  • (1999) „Tikra iš pirmo žvilgsnio“

Negrožinė literatūra

  • (1932) „Mirtis per popietę“
  • (1935) „Afrikos žaliosios kalvos“
  • (1960) „Pavojinga vasara“
  • (1965) „Kilimandžaro sniegynai“

Trumpos istorijos

Vikicitatos
Commons-logo.svg.png Vikiteka: Ernest Hemingway – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

(nepilnas sąrašas)

  • (1925) „Mūsų laikais”
  • (1933) „Nugalėtojas nieko negauna”



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: