Estokas
Estokas (angl. estock ar tuck, it. ir pr. estoc, vok. Panzerstecher 'šarvaduris') – sunkus ilgas beašmenis duriamasis kalavijas. Geležtė būdavo kvadratinio, rombinio ar šešiakampio skerspjūvio, be griovelių. Estokai dažnai buvo dvirankiai ar pusantrarankiai (esant reikalui imami ir antrąja ranka).
Vieno iš išlikusių egzempliorių geležtė 112-115 cm ilgio. Rankenos ilgis 33-34 cm, skersinio ilgis – 25-27 cm.
Plačiai naudotas XVI a. Tobulėjant šarvams Europoje kertamieji ginklai ėmė darytis mažai efektyvūs, todėl imta plačiau naudoti buožes ir kirvius, kurie veikdavo kontūzydami (net nepažeisdami šarvų) ar pralauždavo šarvus savo mase. Kita ginklų tobulėjimo kryptis buvo perėjimas prie duriamųjų ginklų – mažo skerspjūvio duriamoji geležtė gali pramušti grandinių šarvų grandį, surasti plyšį šarvų plokščių sandūroje. Viena iš tokių duriamųjų ginklų rūšių buvo duriamieji kalavijai. V. Europoje tokiais tapo estokai. Ilga tiesi geležtė buvo labai standi, tad smaigaliu pramušdavo šarvus. Kadangi geležtė buvo be ašmenų, prireikus antrąja ranka galėdavo suimti estoką už geležtės ir sustiprinti dūrį. Raitelių kautynėse laikydavo viena ranka, o smogdavo kaip ietimi – panaudodami žirgo greitį ir masę. Neretai estokus (ir končiarus) naudodavo kaip „atsargines pikas“ – pirmos atakos būdavo su pikomis, praradus ietis atakuodavo končiarais.
Manoma, kad estokas tapo rapyros pirmtaku. Estoko analogas R. Europoje – končiaras.
Nuorodos
| ||||||