Kviečiame visus registruotis, įsijungti, dalyvauti iniciatyvose ir paremti ELIP.

Estonia (keltas)

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaizdas:Estonia ferry.jpg
Keltas „Estonia“

„Estonia“ - 1979 m. Papenburgo (Vokietija) laivų statykloje pastatytas mašinų ir keleivių keltas. Keletą kartų keitė savininkus, įvairiu laiku vadinosi „Viking Sally“, „Silja Star“, „Wasa King“. 1993 m. keltą įsigijo bendra Estijos-Švedijos įmonė „EstLine A/S“. Keltas pervadintas į „Estonia“ ir pradėjo kursuoti maršrutu Talinas-Stokholmas.

Turinys

Kelto techniniai duomenys

  • Tonažas - 15 566 t
  • Ilgis - 157,02 m
  • Plotis - 24,2 m
  • Grimzlė - 5,56 м
  • Varikliai - 4 × MAN 8L 40 /45
  • Galingumas - 17 652 kWt
  • Greitis 21,2 mazgo
  • Ekipažas - 810 žmonių
  • Keleivių vietų - 1 190.

Katastrofa

1994 m. rugsėjo 27 d. 19.15 val. keltas išplaukė iš Talino. Jame buvo 989 žmonės (803 keleiviai ir 186 įgulos nariai), dauguma jų – pagyvenusio amžiaus švedai. Jūroje siautė audra, vėjo greitis buvo apie 20 metrų per sekundę. Rugsėjo 28 d. apie 1 val. nakties dėl bangų ir vandens slėgio kelto priekinis skydas atitrūko, vanduo pradėjo plūsti į automobilių denį. Manoma, kad situaciją pablogino dar ir tai, jog keltas plaukė per dideliu greičiu. Nuo į denius patekusio vandens keltas pasviro ir pradėjo skęsti. Paskutinis nelaimės signalas priimtas 2.04 val.

Kelto gelbėjimo plaustas katastrofos vietoje

Gelbėjimo sraigtasparniai atskrido į nelaimės vietą po poros valandų, vėliau atplaukė keleivinis keltas „Mariella“. Išgelbėti 137 žmonės (94 keleiviai ir 43 įgulos nariai). Be žinios dingo 757 žmonės (651 keleiviai ir 106 įgulos nariai), atpažinti 95 nuskendę ar vandenyje sušalę žmonės. Katastrofoje žuvo 17 šalių piliečiai, tame tarpe trys lietuviai. Tarp išsigelbėjusių buvo lietuvis vairuotojas Artūras Tamašauskas.[1]

Tiriant katastrofos priežastis, kelta daug versijų. Žiniasklaidoje buvo pranešimų, kad keltu buvo gabenami į Švediją ginklai, atitekę Estijai iš pasitraukusios Rusijos armijos, taigalėjo tapti jo žūties priežastimi. Taip pat buvo keliamos laivo susprogdinimo versijos.

Oficiali Estijos, Suomijos ir Švedijos tarpvyriausybinė komisija padarė išvadą, kad laivo katastrofos priežastys buvo jo konstrukcijos trūkumai ir nepalankios oro sąlygos.[2]

Kelto „Estonia“ katastrofa - didžiausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo.[3]

Katastrofos vietos koordinatės

  • 59° 23' N, 21° 42' E. Gylis – 70-80 m.

Nuorodos

Nuotraukos

Commons-logo.svg.png Vikiteka: Estonia (keltas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikiteka

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: