Eugenija Pleškytė
Eugenija Pleškytė | |
---|---|
| |
Gimė | 1938 m. sausio 6 d. Giliogiris, Rietavo valsčius |
Mirė | † 2012 m. lapkričio 3 d. } Klaipėda |
| |
Veikla | teatro ir kino aktorė
|
| |
Alma mater | LTSR valstybinė konservatorija |
Eugenija Pleškytė (1938 m. sausio 6 d. Giliogiris, Rietavo valsčius – 2012 m. lapkričio 3 d. Klaipėda) – lietuvių teatro ir kino aktorė.
Biografija
Jono Pleškio sesuo.
1961 m. baigė LTSR valstybinę konservatoriją. 1961–1963 m. dirbo Kauno dramos teatre, 1963–1965 m. Valstybinio akademinio dramos teatro, nuo 1965 m. – Jaunimo teatro aktorė. Nuo 1995 m. iki 2008 m. gyveno San Franciske.[1] 2009 m. E. Pleškytė kino ir televizijos filmų apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ apdovanota Padėkos prizu – „Auksine gerve“ už nuopelnus nacionaliniam kinui.
Filmografija
- Dovilė – Kanonada (1961; rež. Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas)
- Ingrida Šatkauskienė – Laiptai į dangų (1966; rež. Raimondas Vabalas)
- Agnė – Surask mane (1967; rež. Algirdas Araminas)
- Regina – Suaugusių žmonių žaidimai (1967; rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys)
- Vyrų vasara (1970; rež. Marijonas Giedrys)
- Tai buvo gegužės mėnesį (1970; rež. Marlenas Chucijevas)
- Giedraitienė – Žaizdos žemės mūsų (1971; rež. Marijonas Giedrys)
- Našlelė – Akmuo ant akmens (1971; rež. Raimondas Vabalas)
- Kotryna – Herkus Mantas (1972; rež. Marijonas Giedrys)
- Mokytoja – Linksmos istorijos (1973; rež. Algimantas Kundelis)
- Marija – Sadūto tūto (1974; rež. Almantas Grikevičius)
- Karčemninkė Justina – Atpildo diena (1975; rež. Stasys Motiejūnas, Algimantas Puipa)
- Grynai angliška žmogžudystė (1975; rež. Samsonas Samsonovas)
- Jono žmona – Ilga kelionė prie jūros (1976; rež. Algirdas Araminas)
- Penkios minutės iki katastrofos (1977; rež. Anatolijus Ivanovas)
- Dovanos telefonu (1977; rež. Aloyzas Brenčas)
- Elena – Nesėtų rugių žydėjimas (1978; rež. Marijonas Giedrys)
- Morta – Velnio sėkla (1979; rež. Algimantas Puipa)
- Alina Ulbaitė – Mažos mūsų nuodėmės (1979; rež. Henrikas Šablevičius)
- Karolina – Faktas (1980; rež. Almantas Grikevičius)
- Moteris baltais rūbais (1981; rež. Vadimas Derbeniovas)
- Ponia Grifits – Amerikietiška tragedija (1981; rež. Marijonas Giedrys)
- Ilgiausias šiaudelis (1982; rež. Dzidra Ritenberga)
- Nelė Houp – Anglų valsas (1982; rež. Gytis Lukšas)
- Be šeimos (1984; rež. Vladimiras Bortko)
- Bangos miršta pakrantėje (1985; rež. Tinchilik Razzakov)
- Nakties paklydėliai (1985; rež. Isaakas Fridbergas)
- Jadvyga Kantrikienė – Benjaminas Kordušas, telefilmas (1986; rež. Vidmantas Bačiulis)
- Beatrisė Kornel – Visi prieš vieną (1986; rež. Artūras Pozdniakovas)
- Romantikas (1989; rež. Markas Braudė)
- Mirtis už kulisų (1991; rež. Borisas Durovas)
Apdovanojimai
- 1973 – LTSR valstybinė premija, už Kotrynos vaidmenį filme „Herkus Mantas“
- 1978 – LTSR nusipelniusi artistė
- LTSR liaudies artistė
- 2009 m. Sidabrinės gervės apdovanojimuose pelnė specialų „auksinės gervės“ apdovanojimą.
Nuorodos
- [1] – straipsnis apie E. Pleškytę žurnale „Sovetskij ekran“ (rusų k).
Šaltiniai
- ↑ Pleškytė Eugenija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk–Pra). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. - 403-404 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
|