Eugenijus Laurinaitis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Eugenijus Laurinaitis – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas bei grupių terapeutas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, psichoterapijos dėstytojas, lektorius, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas, Psichoterapijos studijų centro vadovas, Žmogaus studijų centro psichoterapijos ir psichoanalizės mokymų vedėjas, Lietuvos grupinės analizės draugijos (LGAD) garbės narys.

Išsilavinimas

1969 m. baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą, 1975 m.VU Medicinos fakultetą. Baigė chirurgijos internatūrą. 1977 m. Medicinos fakultete įgijo psichiatro specialybę. 1978 m. Leningrado (Rusija) gydytojų tobulinimo institute mokėsi psichoterapijos. 1986 m. Leningrado Bechterevo psichiatrijos ir neurologijos mokslinio tyrimo institute apgynė kandidato disertaciją „Kardiochirurginių ligonių klinikinė psichologinė charakteristika prieš- ir pooperaciniu laikotarpiu“, mokslų kandidatas. Disertacija nostrifikuota 1994 m.

Psichoterapija sudomino uošvė muzikė Zofija Naujalytė-Didenkienė, Lenkijos laikraščių straipsnių iškirpas apie psichologiją (taip pat apie įvairius psichoterapeutus, atvažiuodavusius tuo metu į Lenkiją skaityti paskaitų), palikdama jas Laurinaičiui[1]. Toliau psichoterapija praktikos darbų metu sudomino ilgametis VU Psichiatrijos klinikos vedėjas profesorius Algirdas Dembinskas.

Varšuvos grupinės analizės institute „Rasztów“ (Lenkija) baigė kvalifikacinį grupinės analizės kursą, vykdytą Heidelbergo grupinės analizės instituto (Vokietija) mokytojų (1994 m.), 2000 m.individualios psichoterapijos psichoanalitinės psichoterapijos kursą Vilniuje tarptautinio projekto (vykdė VU, Europos psichoanalizės federacija ir Olandijos psichoanalizės institutas) rėmuose.

Europos psichoterapeutas (EAP, 2006 m. sausio 18 d.)[2].

Mokslinė veikla

1,5 metų dirbo chirurgu. Širdies chirurgijos klinikos psichoterapeutas (0,25 etato).

Nuo 1976 iki 1989 m. VU Medicinos fakulteto (MF) Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos mokslinis bendradarbis, vyresnysis mokslinis bendradarbis. Rengė pacientus širdies operacijoms, po jų rūpinosi psichoterapine reabilitacija, vykdė šių pacientų dinamikos mokslinius tyrimus. Jų rezultatus 1986 m. apibendrino savo kandidatinėje disertacijoje.

19871992 m. dalyvavo jungtinėje kartu su Krokuvos universiteto Neurozių klinikos bei tarptautinio tyrimo programoje (vadovas prof. Jerzy Aleksandrowicz), kurios metu buvo adaptuotas Lietuvos populiacijai psichikos sutrikimams skirtas Simptominis klausimynas „O“, jo pagalba buvo ištirta statistiškai patikima gyventojų imtis bei įvertintas neurozinių simptomų paplitimas Lietuvos gyventojų tarpe.

Pedagoginė bei organizacinė veikla

Nuo 1989 m. VU Psichiatrijos klinikos asistentas, nuo 1991 m. iki šiol – docentas.

Lietuvos grupinės analizės mokymo programos (VU) vadovas ir programos mokytojas. 19952001 m. koordinavo tarptautinį grupinės analizės mokymo projektą (vykdytojai – VU, Lietuvos psichoterapijos draugija, Norvegijos grupinės analizės institutas ir Kopenhagos grupinės analizės institutas, Danija). Projekte mokėsi virš 40 specialistų iš visų Baltijos šalių (mokymą baigę Lietuvos specialistai toliau tęsė grupinės analizės mokymą VU Medicinos fakultete). Šiuo metu šiame nenuosekliųjų studijų kurse mokosi virš 30 specialistų.

19962000 m. atstovavo VU, koordinuojant tarptautinį individualios psichoanalitinės psichoterapijos mokymo projektą, kurį Vilniuje kartu vykdė VU, Europos psichoanalizės federacija ir Danijos psichoanalizės institutas (kursą baigė 13 Lietuvos profesionalų, ir šios krypties psichoterapijos specialistų mokymas toliau tęsiasi ir VU ir Kauno medicinos universiteto rėmuose).

1992 m. VU Medicinos fakultete pradėjo podiplominį individualios psichodinaminės psichoterapijos mokymo kursą pagal originalią programą (atitinkančią Europos psichoterapijos asociacijos keliamus reikalavimus Europos psichoterapeuto sertifikatui gauti). Programoje mokėsi virš 130 specialistų iš Lietuvos. Kurso mokymo (tarptautinės programos rėmuose), 19941995 m. vykusio Liepojoje (Latvija), kurį baigė 12 Latvijos gydytojų ir psichologų, pirmojo (tokio lygio podiplominio mokymo) kurso Latvijoje koordinatorius ir vienas iš mokytojų. Nuo 2004 m. šis individualios psichodinaminės psichoterapijos kurso, pakartotinai dėstomo Latvijos specialistams, koordinatorius ir mokytojas. 19982005 m. koordinavo ir dirbo mokytoju VU grupinės analizės mokymo kurse Taline (Estija).

Nuo 1999 m. Psichoterapijos studijų centro direktorius, nuo 2007 m. psichologinių konsultacijų įmonės UAB „Konversus" direktorius[3].

Publikacijos

Virš 40 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautorius. Dalyvavo verčiant į lietuvių kalbą klasifikacijas DSM-III-R ir TLK-10.

dviejų skyrių autorius knygoje „Psichiatrija“ (2003 m.), knygos „Psichoanalitinė psichoterapija“ (2004 m.) bendraautoris (kartu su Liudmila Andrikiene ir Raimundu Milašiūnu), knygos „Psichoterapija“ (2008 m.) sudarytojas, redaktorius ir autorius.

Žurnalų „International Journal of Psychotherapy“, „Skausmo žinios“ ir „Lietuvos medicina“ redkolegijų narys.

Tarptautinė veikla

Daugelio tarptautinių ir Lietuvos kongresų, konferencijų ir seminarų organizatorius ir organizacinių komitetų narys. Pavyzdžiui:

  • 2005 m. 13-as Europos psichoterapijos asociacijos kongresas Vilniuje (Organizacinio komiteto pirmininkas),
  • 2006 m. 14-as EAP kongresas Kembridže, Didžioji Britanija (Mokslinio komiteto narys),
  • 2007 m. 15-as Europos psichoterapijos asociacijos kongresas Florencijoje, Italija (Organizacinio komiteto narys),
  • 2006 m. Grupinės analizės tarptautinio seminaro Vilniuje organizacinio komiteto narys, mokslinės programos koordinatorius.

Moka rusų, lenkų, anglų kalbas.

Pranešimai konferencijose

Daugelyje tarptautinių konferencijų ir kongresų skaitė pranešimus:

  • 16-as Tarptautinis psichoterapijos kongresas Seule, Pietų Korėja, 1995
  • 1-as Pasaulio psichoterapijos kongresas Vienoje, Austrija, 1996
  • 17-as Tarptautinis psichoterapijos kongresas Varšuvoje, Lenkija
  • 2-as Pasaulio psichoterapijos kongresas Vienoje, Austrija, 2002
  • 1-a Europos psichoanalitinių psichoterapijų konfederacijos konferencija Liublianoje, Slovėnija, 2004
  • 3-ia Europos psichoanalitinės psichoterapijos federacijos (EFPP) konferencija Taline, Estija, 2005 m.[4].

Moksliniai interesai

Pagrindinė mokslinių interesų sritis – neurozinių, postresinių ir psichosomatinių sutrikimų psichoterapija.

Kita darbo ir tyrimų sritis – podiplominis psichoterapijos mokymas, jo formų ir metodų tobulinimas, šio mokymo efektyvumo vertinimas[5].

Narystė

Lietuvos hipnozės asociacijos steigėjas ir pirmasis prezidentas (19861990 m.), Lietuvos grupinės psichoterapijos draugijos steigėjas ir prezidentas (19891993 m.), Lietuvos psichoterapijos draugijos steigėjas ir prezidentas (19912003 m. ir nuo 2005 m. iki šiol), Lietuvos grupinės analizės draugijos steigėjas ir Mokymo komiteto pirmininkas (2000–2002 m.).

Nuo 1992 m. Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) Tarybos narys, nuo 2001 m. iki šiol – EAP Narystės komiteto pirmininkas.

Apdovanojimai

LGAD ataskaitinėje rinkiminėje konferencijoje suteiktas LGAD Garbės narys, nuo 2008 m. (už nuopelnus organizuojant grupinės analizės mokymo programą Lietuvoje bei kuriant Lietuvos grupinės analizės draugiją, rūpinimąsi grupinės analizės mokymo programos atitikimu Europos (EGATIN) standartams, patvirtinimu Vilniaus universitete kaip podiplominio mokymo programa, suteikiančią psichoterapeuto kvalifikaciją).

Šaltiniai

Vikicitatos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 100% (+10387-20=10367 wiki spaudos ženklai).