Evaldas Nekrašas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Evaldas Nekrašas
Evaldas Nekrašas.png
Evaldas Nekrašas .... m.

Gimė 1945 m. gegužės 29 d.
Ukmergė

Veikla
mokslinė, pedagoginė, visuomeninė
Sritis matematika, filosofija
Pareigos
  • 1967-1968 VU Filosofijos katedra, asistentas

  • 1971-1986 VU Filosofijos katedros vyr. dėstytojas, docentas, vyr. mokslo darbuotojas

  • 1986-2013 VU Filosofijos katedros profesorius

  • 1988-2003 VU Filosofijos katedros vedėjas

  • 1992-2013 VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius

  • 2003-2013 VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros vedėjas

Išsilavinimas
  • 1951-1962 Ukmergės vidurinės mokykla, moksleivis

  • 1962-1967 Vilniaus universitetas Matematikos fakultetas, studentas

  • 1968-1971 Vilniaus universitetas Filosofijos fakultetas, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1971 Filosofijos mokslų kandidatas

  • 1983 Filosofijos mokslų habilituotas daktaras

  • 1986 VU profesorius

Narystė MA
  • 1991 m. Lietuvos Mokslų Akademijos narys ekspertas

  • 1994 m. Lietuvos Mokslų Akademijos narys korespondentas

  • 2011 m. Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys

Žinomas už ...
Nuopelnai ...

Evaldas Nekrašas (g. 1945 m. gegužės 29 d. Ukmergėje) – filosofas ir politologas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) akademikas

Turinys

Moksleivio ir studijų metai

1951 m. Evaldas pradėjo lankyti Ukmergės pradinę mokyklą, o nuo 1954 m. mokėsi Ukmergės 2-oje vidurinėje mokykloje, kurią baigė aukso medaliu 1962 m. Kartu su medaliu gavo mokinių išrinkto geriausio mokyklos sportininko prizą.

Nuo 1962 m. studijavo matematiką VU Matematikos fakultete. Buvo VU tinklinio rinktinės ir filosofijos būrelio narys. VU baigė diplomu su pagyrimu 1967 m.

Lygiagrečiai su matematika (VU) studijavo radioelektroniką tuomečiame Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale (KPI VF) (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Baigė keturis kursus, privaloma tvarka lankė karinę katedrą (tuo metu Lietuvoje tokia buvo tik KPI ir jo VF; kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai galėjo būti pašaukti tarnauti tuometėje kariuomenėje) ir tapo priešlėktuvinės gynybos atsargos karininku ir kariniu inžinieriumi. KPI paskutiniame, penktame, kurse E. Nekrašas nesimokė bei sutelkęs visą dėmesį matematikos ir savarankiškoms filosofijos studijoms civilinio inžinieriaus diplomo negavo.

Tolesniu mokslo keliu

1967 m. buvo paskirtas asistentu į VU Filosofijos katedrą. Tuo metu Lietuvoje filosofijos kursai dėstyti, bet šios specialybės studentai nebuvo rengiami. Nors matematiką (kaip ir kitus dalykus) universitete mokėsi labai gerai, E. Nekrašui, kad ir sunkiai, pavyko įtikinti jau neblogai jam pažįstamą tuometį VU Rektorių matematiką Joną Kubilių, kad filosofija jį domina labiau (su tuo, kad joje jis galės pasiekti daugiau, J.Kubilius, tiesa, niekada nesutiko).

Nuo 1968 m. E. Nekrašas mokėsi VU Filosofijos doktorantūroje (vadovas – prof. Romanas Plečkaitis), kurią baigė 1971 m. apgindamas humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaro disertaciją „Tikimybės empirinė interpretacija“ (gynimas 1971 m. spalio 22 d. VU).

1983 m. apgynė humanitarinių mokslų (filosofijos) habilituoto daktaro disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema loginio empirizmo filosofijoje“ (gynimas 1983 m. gruodžio 13 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute).

1986 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas.

Profesinė karjera

19711986 m. – VU Filosofijos katedros vyr. dėstytojas, docentas, vyr. mokslo darbuotojas

19862013 m. – VU Filosofijos katedros profesorius

19882003 m. – VU Filosofijos katedros vedėjas

19922013 m. – taip pat ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius

1998 m. – Zalcburgo (Austrija) universiteto kviestinis profesorius

20032013 m. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros vedėjas

2013 – iki šiol VU profesorius emeritas

19911994 m. LMA narys ekspertas

19942011 m. LMA narys korespondentas

2011 – iki šiol LMA tikrasis narys

E. Nekrašas parašė 8 knygas ir daugiau nei 120 straipsnių filosofijos istorijos, mokslo filosofijos, politinės filosofijos, tarptautinės politikos ir Lietuvos užsienio politikos klausimais. Visų jų palyginti trumpame enciklopedijos straipsnyje, aišku, neįmanoma aptarti. Pabrėšime tik, kad kartu su buvusiu VU Rektoriumi Rolandu Pavilioniu jis paprastai laikomas vienu iš analitinės filosofijos mokyklos Lietuvoje kūrėju, o daugiausia dėmesio skirsime E. Nekrašo magnum opus, svarbiausiam moksliniam darbui, apibendrinančiam jo tyrimų pozityvistinės filosofijos raidos ir įtakos klausimais rezultatus. Jis buvo rašomas angliškai, bet lietuviška jo versija Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei pasirodė Vilniuje anksčiau, 2010 m., o pataisyta ir papildyta angliška versija išleista Budapešte ir Niujorke 2016 m.

Darbo tikslas (tai daugumos E. Nekrašo darbų pozityvistinės filosofijos raidos ir įtakos tema pagrindinis tikslas, nors porą dešimtmečius daugiausiai jį domino tik vieno šios filosofijos raidos etapo – loginio empirizmo – problematika) – išaiškinti pozityvizmo susiformavimo ir transformacijos priežastis ir nustatyti jo įtakos kitoms filosofijos kryptims bei kultūros reiškiniams pobūdį ir mastą.

Jame keliami ir sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai:
  • Pirma, patikslinti pozityvizmo sampratą.
  • Antra, išdėstyti požiūrį į pozityvizmą kaip mąstymo kryptį, kuriai rūpėjo ne vien tik pažinimo teorijos ir mokslo filosofijos, bet taip pat ir etikos, socialinės ir politinės filosofijos problemos, ir kurios atstovai dažniausiai manė, kad antrųjų neįmanoma išspręsti neišsprendus pirmųjų.
  • Trečia, išnagrinėti pozityvizmo, kaip tam tikrą tradiciją plėtojusio ir todėl palyginti vientiso judėjimo, raidą, nors šio judėjimo formos skirtingomis istorinėmis aplinkybėmis kito.
  • Ketvirta, atskleisti tos raidos išorinius veiksnius ir jos vidinę logiką, nustatyti ne tik įvairių formų skirtumus, bet ir jų ryšius, paaiškinti tos pačios pozityvizmo formos atstovų pažiūrų skirtumus ir ištirti tų skirtumų priežastis.
  • Penkta, išaiškinti pozityvizmo santykį su kitomis filosofijos srovėmis, visų pirma jam palyginti artimomis, tokiomis kaip marksizmas, pragmatizmas, kritinis racionalizmas, istorinė mokslo filosofijos mokykla bei analitinė filosofija, atskleisti pozityvizmo įtakos šioms filosofijos kryptims pobūdį ir mastą. Taip pat nustatyti mąstytojų bei judėjimų, itin kritiškų pozityvizmo atžvilgiu, tokių kaip Friedrichas Nietzsche, Martinas Heideggeris ar postmodernizmas, tikrąjį santykį su pozityvizmu. Tai padarius mūsų supratimas apie pastarųjų trijų amžių filosofijos plėtrą būtų gerokai patikslintas.
  • Šešta, išanalizuoti ne tik pozityvaus proto įtaką filosofijai, bet ir kitiems kultūros reiškiniams, pirmiausia gamtos ir socialiniams mokslams, teisei, politikai ir menui.

Darbe pozityvistinė filosofija ir jos įtakoje susiformavęs pozityvus mąstymas (protas), įgavęs savarankišką, nuo šios filosofijos tiesiogiai nepriklausomą būtį, analizuojamas įvairiais pjūviais ir rakursais, aiškinama pozityvistinės filosofijos ir pozityvaus mąstymo genezė, problemos ir dilemos, atskleidžiami pozityviam protui kilę ir toliau kylantys iššūkiai. Lyginant pozityvizmą ir kitas filosofijos kryptis, gretinant įvairias jo formas ir skirtingų tos pačios formos atstovų pažiūras formuojami lyginamosios filosofijos orientyrai ir principai.

Akademinė ir mokslinė veikla

Mokslo interesai

  • Filosofijos istorija
  • Mokslo filosofija
  • Politikos filosofija
  • Tarptautinė politika
  • Lietuvos užsienio politika

Dėstyti kursai

VU Filosofijos fakultete bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute E. Nekrašas skaitė šiuos kursus:

  • Filosofijos įvadas
  • Mokslo filosofija
  • Matematikos filosofija
  • Pozityvistinė filosofija
  • Politinė filosofija
  • Nūdienos politinės filosofijos problemos
  • Pozityvus protas šiuolaikiniame pasaulyje
  • Lietuvos užsienio politika
  • Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politika
  • Tarptautinių santykių istorija ir teorija
  • Tarptautinių santykių teorijos

Vadovavimas daktaro disertacijoms

  1. Albinas Plėšnys („Informatyvumo principo metodologinė reikšmė mokslinio tyrimo procese“, 1987)
  2. Skaistė Laskienė („Metafizikos ir mokslo demarkacijos problema“, 1990)
  3. Skirmantas Jankauskas („Pamatinių filosofijos problemų kilmė ir prasmė“, 1992)
  4. Gediminas Vitkus ( „Tarptautinės integracijos teorijų raida“, 1993)
  5. Arūnas Mickevičius („ Galios valia ir pasaulio interpretacija F. Nietzsche‘s filosofijoje“, 1997)
  6. Nerijus Milerius („Kasdienis pasaulis ir savastis“, 2001)
  7. Aldis Gedutis („Mokslo socialinio ir politinio vaidmenssampratos pokyčiai XX amžiuje: nuo Weberio iki Lyotard‘o“, 2002)
  8. Nida Vasiliauskaitė („Racionalumo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje“, 2005)
  9. Andrius Navickas („Žmogaus teisių pagrindimo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje“, 2006)
  10. Dovilė Jakniūnaitė („Kaimynystės samprata tarptautinių santykių konstruktyvistinėje teorijoje“, 2007)
  11. Jekaterina Lavrinec („Naratyvinis subjektyvumo modelis“, 2008)
  12. Jovita Pranevičiūtė (Neliupšienė) („Nacionalinės tapatybės formavimosi veiksniai NVS erdvėje“, 2009)
  13. Mindaugas Stoškus („Politinės filosofijos ir politikos mokslo santykis“, 2011)
  14. Povilas Žielys („Demokratijos gynybos politikos poveikis demokratijos konsolidavimui“, 2011)
  15. Vadim Volovoj („Politinio stabilumo Cenrinės Azijos valstybėse problema“, 2012)
  16. Žygimantas Pavilionis („Šventojo Sosto ir Lietuvos Europos metapolitika“, 2013)

Iš E. Nekrašo rengtų doktorantų 16 apgynė mokslų daktaro disertacijas: 11 – humanitarinių mokslų (filosofijos) ir 5 – socialinių mokslų (politinių mokslų). 2016 m. iš buvusių jo doktorantų 3 (Albinas Plėšnys, Skirmantas Jankauskas, Gediminas Vitkus) yra VU profesoriai, o 2 – (Žygimantas Pavilionis ir Jovita Neliupšienė) – LR ambasadoriai.

Kvalifikacijos tobulinimas

Varšuvos universitetas (Lenkija, 1977-1978)
Frankfurto Johano Volfgango Gėtės universitetas (Vokietija, 1987-1988)
Švedijos tarptautinių reikalų institutas (Stokholmas, 1992-1993)
Velso universitetas Svonsyje (Swansea, Jungtinė Karalystė, 1993)
Groningeno universitetas (Nyderlandai, 1993)

1993 m. laimėjęs NATO mokslinių tyrimų grantą vykdė mokslinius tyrimus Stokholme, Londone ir Vašingtone.

Gavęs Fulbrighto stipendiją (Senior Fulbright Scholarship) dirbo mokslinį darbą Harvardo universitete (JAV, 1996-1997)

Taip pat dėstė keliuose Vakarų ir Vidurio Europos universitetuose.

Ekspertinė ir kita veikla

1988-2013 m. – Lietuvos filosofų draugijos pirmininkas

E. Nekrašas buvo vienas iš VU Filosofijos fakulteto atkūrimo (1989) bei VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įkūrimo (1992) iniciatorių (darbo grupių narys ir studijų programų rengėjas)

1988 – iki šiol žurnalo „Problemos“ redkolegijos narys
19892003 m. VU Filosofijos fakulteto Tarybos narys
19892013 m. – VU Senato narys
19911995 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys
19911994 m. LMA narys ekspertas
19942011 m. LMA narys korespondentas
2011 – iki šiol LMA – tikrasis narys
19921993 m. – LR Seimo Užsienio reikalų komiteto patarėjas
19971999 m. – LR URM konsultantas
19982004 m. – Atviros visuomenės kolegijos tutorius
2000 – iki šiol – žurnalo „Politologija“ redkolegijos narys
20032013 m. – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarybos narys
2011 – iki šiol – VU Filosofijos doktorantūros komiteto narys

Įvertinimai

  • Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2003)
  • LR URM medalis Lietuvos narystei ES ir NATO pažymėti (2004)
  • VU Rektoriaus mokslo premija (2010)

Kilmė ir šeima

Tėvai – Marijonas Nekrašas (1921 m. kovo 11 d., Širvintų raj. – 2006 m. rugpjūčio 21 d., Ukmergė), istorijos mokytojas Ukmergėje.
– Aldona Nekrašienė (Čekanytė, g. 1922 m. gruodžio 17 d. Ukmergė), istorijos mokytoja Ukmergėje.
Sesuo – Jolanta Nekrašiūtė (Sakalauskienė, g. 1952 m. sausio 25 d., Ukmergė), istorijos mokytoja, Vilniaus Naujininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoja.

Šeima – išsiskyręs. Dukra – Aira Nekrašaitė (g. 1972 m. vasario 13 d. Vilniuje), 1994 m. baigė VU Filosofijos fakultetą. Vertėja iš anglų, ispanų, prancūzų, rusų ir lenkų kalbų.

Publikacijos

Parašė 8 knygas ir daugiau nei 120 straipsnių filosofijos, tarptautinės ir užsienio politikos temomis.

Svarbiausi darbai:
  • The Positive Mind: Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity. Budapest–New York: CEU Press, 2016. – 365 p.
  • Filosofijos įvadas: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. 3-ioji papild. ir patais. laida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. – 294 p.
  • Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei: Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010. – 452 p.
  • Kaip tirti tarptautinius santykius konstruktyvistiškai: filosofinių prielaidų ir teorinių nuostatų analizė. Politologija, 3 (2010): 29-58 (bendraaut. – Dovilė Jakniūnaitė).
  • Pozityvizmo ir postpozityvizmo ginčas socialiniuose moksluose. Politologija, 1 (2010): 9-16.
  • Analitinė kalbos ir mokslo filosofija Lietuvoje. Problemos, 78 (2010): 43-51 (bendraut. – Jonas Dagys).
  • Kritiniai pamąstymai apie Lietuvos užsienio politiką, Politologija, 2 (2009): 123-142.
  • Filosofija ir politika Atgimimo epochoje. Problemos, 74, (2008): 9-16.
  • Lithuania's Security and Foreign Policy Strategy. Washington: Center for Strategic and International Studies, 2002 (su bendraut.). – 99 p.
  • Iš ko kyla žmogaus teisės? Problemos, 58, (2000): 9-14.
  • Is Lithuania a Northern or Central European Country? Lithuanian Foreign Policy Review, 1 (1998): 19-46: 114-140.
  • Legislature and the Executive in Foreign Policy Making. Vilnius: Bitas Publishers, 1994. – 40 p.
  • Wiedza prawdopodobna.Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 1992. – 262 s.
  • Matematikos pažintinis statusas: ginčo su Kantu peripetijos ir išdavos. Kanto filosofijos profiliai, Vilnius: Mintis. 1988: 114-140.
  • Вероятностное знание: становление и развитие логико-эмпиристической программы вероятностной оценки научного знания. Vilnius: Mintis, 1987. – 247 c.
  • Loginis empirizmas ir mokslo metodologija. Vilnius: Mintis, 1979. – 176 p.

Šaltiniai

Parengė: Jonas Dagys, 2016 m..
  • Stoškus, Mindaugas. Pozityvizmo atspindžiai Evaldo Nekrašo politikos teorijoje. Problemos, 88 (2015).
  • Kučinskaitė, Jonė. Mini Nobelis. Inžinierius matematikas, tapęs filosofu ir politologu. Veidas, 3 (2013).
  • Plėšnys, Albinas. Pozityvų protą pavarčius: pastabos paraštėse. Problemos, 79 (2011).

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: