Evaldos Marijos Jakaitienės bibliografija

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

    Straipsniai knygose, mokslo žurnaluose, internete

    1. Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai su priesaga -ėti // Kalbotyra, 1968, t. 19 (1), p. 31–44.
    2. Deverbatyviniai dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai su priesaga -inti // Baltistica, 1968, t. 4, sąs. 2, p. 221–230.
    3. Dėl lietuvių kalbos veiksmažodžių priesagų // Baltistica, 1970, t. 6, sąs. 2, p. 173–177.
    4. Rec. kn.: Vanagas Aleksandras Lietuvos TSR hidronimų daryba // Baltistica, 1971, t. 7, sąs. 1, p. 106–108.
    5. Dėl priesaginių veiksmažodžių darybinių reikšmių // Baltistica, 1972, t. 8, sąs. 1, p. 49–54.
    6. Rec. kn.: Leksikos tyrinėjimai. (Lietuvių kalbotyros klausimai; 13) // Mūsų kalba, 1973, nr. 3, p. 26–28.
    7. Rec. kn.: Žodžiai ir žmonės / Sudarė Bronys Savukynas. – Vilnius: Mintis, 1974 // Vakarinės naujienos. – 1974 07 24.
    8. Šaknies balsių kaita priesaginių veiksmažodžių daryboje // Kalbotyra, 1974, t. 25(1), p. 29–36.
    9. Metatonija priesaginių veiksmažodžių daryboje // Kalbotyra, 1976. t. 27(1), p. 29–34.
    10. Homonimų poros vyti „ginti“ ir vyti „sukti“ leksinė-semantinė charakteristika / Žukaitė R. // Kalbotyra, 1980, t. 31(1), p. 26–33.
    11. Dėl semantinės motyvacijos, kaip kodifikavimo kriterijaus // Kalbotyra, 1986, t. 37(1), p. 102–105.
    12. Семантические иновации и норма // Общенациональный язык и функциональные стили. – Вильнюс: Мокслас, 1986, с. 59–63.
    13. Lietuvių kalbos skolinių klasifikacija // Mūsų kalba, 1989, nr. 6, p. 3–5.
    14. Daiktavardžio lizdas semantinė struktūra // Kalbotyra, 1990, t. 41(1), p. 4–10.
    15. The linguistic Situation in Lithuania 1940–1990 // National Identity in the Baltic Republics and Croatia-Slovenia. – Oslo: Oslo University, 1991, p. 12–15.
    16. Veiksmažodžių daryba // Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. LKI; red. Ambrazas V. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, p. 385–410; [2-oji pataisyta laida – 1996], [3-ioji pataisyta laida –1997, [4- oji pataisyta laida – 2005], [5- oji pataisyta laida – 2006].
    17. Iš norvegų kalbos istorijos // Kalbotyra, 1995, t. 44(1), p. 96–101.
    18. Kalbos reikalai Norvegijoje //Gimtoji kalba, 1995, nr. 8–9, p. 26–34.
    19. Valodas situācija un valodas politika Lietuvā // Nacionālā politika Baltijas valstīs. –Rīga: „Zinātne“, 1995, p. 200–204.
    20. Šiuolaikinės lietuvių leksikografijos reikalai // Gimtoji kalba, 1996, nr. 6, p. 1–5.
    21. The Language Situation and Language Policy in Lithuania at Present// Aktuelle Probleme der Baltistik, Hrsg. Rainer Eckert. – Greifswald, 1996, p. 9–15.
    22. Lietuvių kalbos reikšmių kitimas. I d. // Gimtoji kalba, 1997, nr. 7, p. 1–5.
    23. Lietuvių kalbos reikšmių kitimas. II d. // Gimtoji kalba, 1997, nr. 8, p. 1–4.
    24. Dvikalbių žodynų rengimas – patirtis, sunkumai, uždaviniai. I d. // Gimtoji kalba, 1998, nr. 8, p. 1–5.
    25. Dvikalbių žodynų rengimas – patirtis, sunkumai, uždaviniai. IId. // Gimtoji kalba, 1998, nr. 9, p. 1–6.
    26. Kaip kalba ir rašo norvegai // Mokslas ir gyvenimas, 1999, nr. 5 (497), p. 6–9.
    27. Daugiareikšmiai žodžiai senuosiuose dvikalbiuose lietuvių kalbos žodynuose / Zubaitienė V. // Archivum Lithuanicum, 2001, t. 3, p. 355–362.
    28. Semantinė informacija dvikalbiuose žodynuose (teoriniai principai) // Материалы научно-методической конференции преподавателей и аспирантов „Лексикография и лексикология балтийских языков“. – Санкт Петербург, 2002, с. 52–54.
    29. Homonimija paraleliniuose lietuvių kalbos žodynuose // Leksikografijos ir leksikologijos problemos. – Vilnius: LKI leidykla, 2003, p. 70–79.
    30. Šiuolaikinės leksikografijos tikslai ir uždaviniai // Leksikografijos ir leksikologijos problemos. – Vilnius: LKI leidykla, 2003, p. 9–14.
    31. Semantisk informasjon i tospråklige ordbøker (med utgangspunkt i Litauisk-norsk ordbok) / Berg-Olsen S. // LexicoNordica, 2004, vol. 11, p. 117–132.
    32. Fonetinių duomenų laukas aiškinamuosiuose žodynuose // Baltu filoloģija, 2005, t. 14, no. 2, p. 57–65.
    33. Rec. kn.:Ermanytė, Irena Antonimų žodynas – Vilnius: LKI, 2003 // Acta Linguistica Lithuanica. – 2005, t. 52, p. 176–182.
    34. Sintaksinių duomenų laukas aiškinamajame žodyne // Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos. – Vilnius: LKI leidykla, 2006, p. 92–103.
    35. Semantizacija dvikalbėje leksikografijoje // Kalbos vienetų semantika ir struktūra. – Klaipėda: KU leidykla, 2006, p. 59-63.
    36. Dėl sinonimijos ir daugiareikšmiškumo santykių. – Res Humanitariae II., Klaipėda, KU leidykla, 2007, p. 34–46.
    37. The Lithuanian Language at Nordic universities. – The Baltic languages and Nordic countries. Oslo–Vilnius: LKI leidykla, 2009, p. 59–68.
    38. Lemos parinkimas ir pateikimas dvikalbiuose lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikografija ir leksiklogija 2. Jono Kruopo 100-ioms gimimo metinėms. Vilnius: LKI leidykla, 2010, p. 121–128.
    39. Sinonimiški atitikmenys dvikalbiuose žodynuose. – Visada gyvenau tarp Rytų ir Vakarų. Straipsnių rinkinys docentės Inos Meiksinaitės atminimui. Vilnius: VU leidykla, 2011, p. 80–87.
    40. Baimės ir viltys. – www.slaptai.lt 2012, spalis.
    41. Buvome kažkur netoliese. – Ką buvo baltams pažadėjęs. Jono Kabelkos gimimo šimtmečiui. Vilnius: VU leidykla, 2014, 171–174.
    42. Patikimas draugas ir kolega. – Lingvistika – irgi poezija. Alberto Rosino gyvenimas ir darbai. Vilnius: VU leidykla, 2014, 191–194.
    43. Profesorius Viincas Urbutis. In memoriam. – www.slaptai.lt 2015, liepa.
    44. Palydėtas į gimtąją Žemaitiją. In memoriam Vincas Urbutis. – Gimtoji kalba, 2015, Nr. 7. p. 29–32
    45. Strazdai – mano vaikystės žemė. – Rytų Aukštaitijos etnografinių kaimų slėpiniai. – Kaunas, 2015, 24–32 p.

    Pastaba: Į sąrašą neįtraukti straipsnai kalbos kultūros klausimais periodikoje, enciklopedijose, vidinės recenzijos leidykloms, Mokslo ir studijų fondui, Mokslo tarybai.

    Konferencijų pranešimai

    1. Priesagos -auti vediniai dabartinėje lietuvių kalboje // Mokslinė aukštųjų mokyklų darbuotojų konferencija lietuvių kalbos klausimais. – Vilnius, 1967, p. 9-10.
    2. Словообразовательные морфемы и их варианты . // Республиканская научная конференция имени Артура Озолса. – Рига, 1969.03.18.
    3. Dėl daugiareikšmių žodžių reikšmių skyrimo kriterijų // Respublikinės mokslinės konferencijos „Sintaksės ir semantikos klausimai”, skirtos TSRS įkūrimo 60-mečiui, pranešimų tezės. – Šiauliai, 1982, p. 79–82.
    4. По поводу семантическических инноваций // Тезисы докладов республиканского симпозиума „Языковая норма и функциональные стили”. – Vilnius, 1984, p. 53–55.
    5. Semantinių homonimų problema lietuvių ir latvių kalbose // Tarptautinės baltistų konferencijos [= Starptautiskā baltistu konference = Международная конференция балтистов = International conference of balticists ] pranešimų tezės.– Vilnius, 1985, p. 46–47.
    6. Semantikos dabartis ir perspektyvos // Septintasis pasaulio lietuvių simpoziumas. – Vilnius, 1991.05.23–30.
    7. Bendrinės kalbos ugdymo problemos Norvegijoje // Jono Jablonskio konferencijos „Kalbos normos ir vartosena” pranešimų tezės. – Vilnius, 1994, p. 6.
    8. Ar formalizuosime žodžių reikšmių aiškinimus // Mokslinės konferencijos „Leksikografijos problemos: semantika, etimologija, tarminių faktų pateikimas, žodynų sudarymo principai”, skirtos K. Būgos 115-osioms ir J. Balčikonio 110-osioms gimimo metinėms, pranešimų tezės. – Vilnius, 1995, p. 7.
    9. Daugiareikšmiškumo problema dvikalbiuose lietuvių kalbos žodynuose (istorinė apžvalga) // IX Starptautiskais baltistu kongress „Baltu valodas laikmetu griežos“ = [IX Tarptautinis baltistų kongresas „Baltų kalbos amžių kaitoje“ = [IX International Baltistica Congress „Baltic Languages in times of Change“= [IX International Kongress der Baltisten „Die baltischen Sprachen zur Epochenwende“] referātu tēzes. – Rīga, 2000, p. 110–112.
    10. Homonimija šių dienų paraleliniuose lietuvių kalbos žodynuose // Mokslinės konferencijos „Leksikografijos ir leksikologijos problemos”, skirtos Antano Salio 100-osioms gimimo metinėms, tezės. – Vilnius, LKI, 2003, p. 27–28.
    11. Sintaksinių duomenų laukas aiškinamuosiuose žodynuose // Lietuvių kalbos instituto mokslinė konferencija „Aktualūs aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų klausimai”. – Vilnius, LKI, 2004.12.03.
    12. Semantizacija dvikalbiuose žodynuose // Tarptautinė konferencija „Kalbos vienetų semantika ir struktūra”. – Klaipėda, Klaipėdos universitetas, 2005.06.10–11.
    13. Lemos parinkimas ir pateikimas dvikalbiuose žodynuose // Tarptautinės mokslinės konferencijos „Leksikologija ir terminologija: teorija, praktika, istorija”, skirtos Jono Kruopo 100-osioms gimimo metinėms, pranešimų tezės. – Vilnius, 2008, p. 20–22.
    14. The Lithuanian language at Nordic universities // The Baltic languages and the Nordic countries: conference held at the University of Oslo, June 19-20, 2009: Abstracts. – Oslo, 2009, p. 14–15.
    15. Sinonimitas dvikalbiuose žodynuose // Tarptautinės mokslinės konferencijos „Nuo Konstantino Sirvydo iki Didžiojo žodyno”, skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečiui, pranešimų tezės. –Vilnius: LKI, 2009, p. 15.

    Knygų anotacijos

    Jakaitienė, Evalda
    UDK 801.3
    Ja-156 Leksikografija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. – 324 p. ISBN 5-420-01580-3

    Monografija apsvarstyta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos (2005-06-05; protokolo Nr. 4) ir rekomenduota spausdinti kaip studijų knyga magistrantams bei doktorantams.

    Knygos leidybą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996– 2005 metų programą.

    Recenzentai:
    Prof. dr. Vincentas Drotvinas
    Doc. dr. Angelė Kaulakienė

    „Leksikografija“ – apibendrintas mokslinių tyrimų, žodynų rašymo praktikos ir pedagoginės veiklos rezultatas. Knyga užpildė didelę spragą, iki jos žiojėjusią lietuvių kalbotyroje. Tai pirmasis veikalas lietuvių kalba, skirtas bendrajai leksikografijos teorijai, įrodančiai, kad leksikografija yra ypatinga taikomosios kalbotyros sritis.

    Knygoje gvildenamos teorinės leksikografijos problemos, aprašomi svarbiausi žodynininkų darbo pricipai bei metodai, apibūdinami leksikografinės veiklos etapai, nuolat pabrėžiamas žodynų ir vartotojų santykis, aptariami žodynų vertinimo kriterijai.

    Pirmuosiuose šešiuose skyriuose aiškinamos beñdrosios leksikografijos kategorijos ir sąvokos, aptariami jos tikslai, uždaviniai, šaltiniai, terminai, išdėstytos žodynų tipologijos problemos. Kadangi teoriniai ir metodologiniai leksikografijos teiginiai nėra visuotiniai, o susiję su konkrečiu žodyno tipu, kiekvienas jų tipas išsamiai aprašomas atskiruose skyriuose. Visas dėstymas suskirstytas į keturis skyrius („Bendrieji žodynai“, „Specialieji žodynai“, Aspektiniai žodynai“, „Elektroniniai žodynai“), kurių kiekviename esama daugiau ar mažiau poskyrių: „Bendrųjų žodynų“ skyriuje – penki, „Specialiųjų žodynų“ – šeši, „Aspektinių žodynų“ – trys, o „Elektroniniai žodynai“ aptariami viename skyriuje. Detaliai analizuojami kiekvieno iš aprašomų žodynų tikslai, rūšys, struktūra, o ypač žodyno straipsnių sandara, daug dėmesio skiriama jų savitumui ne tik lietuvių, bet ir kitose kalbose (daugiausia anglų, lenkų, norvegų, rusų, vokiečių).

    Leksikografijos problemos glaudžiai siejasi su leksinės semantikos, žodžių darybos, žodžių vartosenos, kalbos istorijos, sociolingvistikos ir kitais tyrimais. Todėl šioje knygoje stengiamasi atskleisti leksinių vienetų, teikiamų vieno ar kito tipo žodynuose, savitumą ir problemiškumą. Rašant atskirus skyrius, naudotasi ne tik jau autorės turėtais leksikos tyrimais, bet tam tikri žodžių sluoksniai ar tipai išanalizuoti visai naujai. Griežtai atskirti leksikografijos teoriją ir praktiką neįmanoma, todėl visi teoriniai teiginiai remiami konkrečiais įvairių kalbų ir tipų žodynų pavyzdžiais.

    Ši knyga atskleidžia, kad leksikografija ne tik atsako už visą kalbotyrą (iš žodynų nesunkiai galima spręsti apie bendrą šalies kalbos mokslo lygį), bet ir parodo, kaip šalyje gebama naudotis daugelio kitų mokslų metodais, informacinių technologijų naujovėmis. „Leksikografija“ skiriama įvairiems skaitytojams: studentams, kalbos mokslo specialistams, būsimiems žodynininkams, žodynų vartotojams ir visiems, kuriems rūpi žodžio vieta žmonių gyvenime.

    Jakaitienė, Evalda
    UDK 808.82-3 (075.8)
    Ja-156
    Leksikologija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 2-ji laida – 2010. – 352 p. ISBN 978-9955-33-445-3

    Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taryba (2008 m. lapkričio 7 d.,protokolo Nr. 41)

    Knygos rengimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 2006 – 2010 metų programą.

    Recenzentai:
    Prof. habil. dr. Aloyzas Gudavičius (Šiaulių universitetas)
    dr. Loreta Vaicekauskienė (Lietuvių kalbos institutas)

    „Leksikologija“ – solidus įvairių pakopų studijų vadovas, kuriame naujausi mokslo duomenys pateikiami šiuolaikiškai ir labai apgalvotai. Tai yra nulėmusi daugiametė knygos autorės mokslinė ir pedagoginė patirtis.

    Knygoje pirmiausia bandoma išdėstyti svarbiausias teorines leksikologijos problemas, bet visos jos siejamos su kalbos praktika. Dauguma teorinių teiginių iliustruojami lietuvių kalbos pavyzdžiais, nors nevengiama pasinaudoti ir kitų kalbų duomenimis, nes kelių kalbų faktų gretinimas padeda geriau atskleisti ir jų universalumą, ir skirtumus. Kadangi įvairiais leksikologijos klausimais iki šių dienų tebevyksta mokslinės diskusijos, stengiamasi paaiškinti mokslininkų nuomonių skirtumus, mokslinės minties kaitą ir ateities perspektyvas. Knygą sudaro aštuonios dalys. Kiekviena iš jų skirta atskirai leksikologijos sričiai: žodžio kaip vieno iš svarbiausių kalbos vienetų sampratai, leksinei semantikai, leksinei pragmatikai, socialiniams leksikos aspektams, etimologijai ir žodžių darybai, onomastikai, frazeologijai ir leksikografijai. Visos dalys susideda iš skyrių ir poskyrių, aprėpiančių įvairiausias šios daugiaaspektės kalbos mokslo šakos problemas. Išsamiausia knygos dalis skirta leksinei semantikai. Joje atskleidžiama, kaip ir kodėl susiformuoja žodžio reikšmė, kodėl vieni žmonės ją supranta vienaip, kiti kitaip, kokiais metodai ją galima tirti ir aprašyti. Šios problemos ypač aktualios praktinei leksikografijai. Visai naujas požiūris į bendraujančių žmonių ir žodžių, vartojamų tam tikroje bendravimo situacijoje, santykius išdėstytas dalyje, skirtoje leksinei pragmatikai. Apie tai, kaip ir kiek žodžiai priklauso nuo visuomenės raidos, jos teritorinio, profesinio ar kitokio susiskaidymo, analizuojama knygos dalyje „Socialiniai leksikos aspektai“. Išsamūs ir žodžių darybos, kilmės, tikrinių žodžių skyriai. Atskirose dalyse kalbama apie žodžius frazeologiniuose junginiuose ir žodynuose.

    Kadangi knyga skiriama studentams, kiekvieno didesnio skyriaus pabaigoje pateikiama praktinių užduočių ir nurodoma pagrindinė literatūra, be kurios filologijos studijos būtų ne tik neišsamios, bet tiesiog neįmanomos. Knygos gale – išsamus naudotos ir cituotos literatūros sąrašas, sutrumpinimų sąrašai, dalykinė rodyklė. Kad „Leksikologija“ – populiarus ir tikrai reikalingas darbas mūsų visuomenei, rodo ir jau pakartota jos antroji laida, pasirodžiusi 2010 m. vasario mėn.

    Jakaitienė, Evalda
    UDK 821.172-94
    Ja-156
    Gyvenau... Ir dar noriu. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, 230 p.

    Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taryba (2012 m. kovo 30 d.,protokolo Nr. 6)

    Recenzentai:
    Prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė (Vilniaus universitetas)
    Doc. Irena Smetonienė (Valstybinė lietuvių kalbos komisija)

    Tai memuaristikos ir eseistikos knyga, kurioje atskleidžiami žmogaus, gimusio ir išaugusio Rytų Lietuvos pakraštyje, pasaulėžiūros formavimosi, kelio į mokslą ypatumai. Mintys apie šeimą, tėviškę, gimtąją kalbą liudija autorės ištikimybę Lietuvai, jos kultūros tradicijai. Iš aprašytų santykių su išgyventais įvykiais ir žmonėmis ryškėja ne tik brandi pačios autorės gyvenimo patirtis, bet ir daugelio iškilių, kūrybingų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkų, rodžiusių ir teberodančių pavyzdį studijuojančiam jaunimui, vieta Lietuvos kultūroje, neblėstanti jų gyvenimo ir darbų vertė.

    Knygą sudaro 7 pagrindiniai skyriai. Dviejuose pirmuosiuose („Pirmosios pažintys su gyvenimu“ ir „Strazdų kaimas ir jo Strazdaitės“) sukurtas vaizdingas etnografinio Rytų Lietuvos kaimo vaizdas, atskleisti jo žmonių charakteriai ir likimai pokario Lietuvoje. Trečiasis skyrius „Tėvų meilė, šiluma ir galia“ skirtas autorės tėvams, pirmosios kartos Lietuvos kaimo inteligentams, išgyvenusiems didelius politinius ir dvasinius virsmus, bet išsaugojusiais meilę gimtajam kraštui, gamtai ir grožiui. Dviejuose kituose skyriuose pasakojama apie mokymosi metus vidurinėje mokykloje ir universitete, o santykius su mokytojais ir kolegomis atskleidžia šeštasis knygos skyrius. Iš aprašytų santykių galima pamatyti arba bent nuspėti, kaip ir kiek jie formavo ne tik autorės asmenybę, bet ir didelės tuometinio jaunimo dalies mąstyseną ir elgesį. Čia jautriai atsiliepiama apie jau mirusius profesorius Joną Kazlauską, Aleksą Girdenį, Vytautą Mažiulį, Juozą Pikčilingį, Albertą Rosiną, Vincą Urbutį ir kt. Paskutiniame skyriuje „Džiaugsmai ir rūpesčiai, baimės ir viltys“ – daug rimtų ir skaudžių samprotavimų apie šiuolaikinę šeimą, politiką, lietuvių kalbos padėtį.

    Knyga skriama visiems, norintiems bent kiek daugiau pažinti pokario metais augusios kartos lietuvių gyvenimą, sužinoti, kodėl jų likimai buvo tokie, o ne kitokie.

    Nuorodos, šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Edvinas Giedrimas – autorius ir redaktorius – 101% (+19061-193=18868 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+42-0=42 wiki spaudos ženklai).
    • Vladas Palubinskas – redaktorius – 0% (+0-2=-2 wiki spaudos ženklai).