Farerai

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Føroyar
Færøerne
Flag of the Faroe Islands.svg 100px
(Detaliau) (Detaliau)
Farerai žemėlapyje
Valstybinė kalba farerų
Sostinė Torshaunas
Didžiausias miestas Torshaunas
Valstybės vadovai Margareta II Kaj Leo Johannesen
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
1 4001,400 km²
140,000 ha
540.54 mi²
km² (180)
37 %
Gyventojų
 - 2012 m. [1]
 - Tankis
 
48 625 (208)
34.7334.73 žm./km²
0.347 žm./ha
89.951 žm./mi²
žm./km² (169)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2010 (progn.)
1 mlrd. $ (-)
22 000 $ (-)
Valiuta Farerų krona
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC+0
UTC+1
Nepriklausomybė
autonomija
nuo Danijos
1948 m.
Valstybinis himnas Farerų himnas
ISO kodas FO
ISO3 kodas FRO
ISO skaitmeninis kodas 234
FIPS kodas FO
GeoName kodas 2622320
Interneto kodas .fo
Šalies tel. kodas +298
Commons-logo.svg Vikiteka: FareraiVikiteka

Farerai (Føroyar) – salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros; autonominis Danijos regionas. Administracinis centras – Torshaunas.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Farerų istorija

Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.

II pasaulinio karo metu, nacių Vokietijai okupavus Daniją, Farerų salas užėmė Jungtinė Karalystė. 1948 m. Farerų salos iškovojo autonomiją nuo Danijos. 1973 m. Danijai stojant į ES, Farerų gyventojai referendume balsavo prieš įstojimą. Todėl Farerai nėra ES teritorija, nors jai galioja daug lengvatų.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Farerų politinė sistema

Aukščiausias salų vadovas – Danijos karalienė. Įstatymų leidžiamąją valdžią atstovauja Løgting (parlamentas), renkamas iš 7 rinkiminių apygardų. Vykdomąją valdžią atlieka vyriausybė, vadovaujama premjero (Løgmaður).

Geografija

Pagrindinis straipsnis: Farerų geografija

Farerus sudaro 18 salų (didžiausia – Strėjmojus, 373,5 km²), išsidėsčiusių 113 km iš šiaurės į pietus ir 75 km iš rytų į vakarus. Kranto linijos ilgis – net 1117 km. Salos kalnuotos. Aukščiausia vieta – Slættaratindur k. (882 m, Estrojaus s.). Krantai fjordiniai; skardingi, aukšti, labai raižyti. Klimatas vidutinių platumų; jūrinis. Didelę įtaką klimatui daro šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra 0,3 °C, o liepos 6,7 °C. Per metus iškrinta 1400 mm. Dangus beveik visada apsiniaukęs; vėjuota. Farerai – dažniausiai rūkų dengiama Europos vieta. Tipiškas kraštovaizdis – viržynai, pievos, durpynai.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Farerų ekonomika

Svarbiausia ūkio šaka – žvejyba. Vystomas turizmas. Auginamos avys.

Demografija

Pagrindinis straipsnis: Farerų demografija

91,7 % Farerų salų gyventojų - fareriečiai, likusieji – išeiviai iš Danijos (5,8 %), Grenlandijos (0,3 %), Islandijos (0,4 %), Norvegijos (0,2 %), Lenkijos (0,2 %). Dauguma gyventojų kalba farerų kalba, tačiau plačiai išplitusi ir danų kalba. Tikinčiųjų dauguma – liuteronai. Beveik pusė salyno gyventojų gyvena Streimojaus saloje (čia įsikūrusi sostinė – Torshavnas). Vienintelė negyvenama sala – Litla Dimunas.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1989 m. ir 2012 m.
1989 m.sur. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m.sur.
47 838 43 393 43 790 44 262 44 806 45 412 45 959 46 996
2002 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2011 m.sur. 2012 m. -
47 704 48 355 48 327 48 340 48 350 48 574 48 625 -

Galerija

Šaltiniai



Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: