Faunas
Romėnų mitologijoje Faunas – graikų Pano atitikmuo, viena iš seniausių romėnų dievybių. Tai laukų, miškų, ganyklų, gyvulių dievas. Būta vaizdinių ir apie įvairius, ir apie vieną Fauną. Jį atitinka mot. giminės dievybė Fauna, Fatuja, kurią imta laikyti Fauno dukterimi. Vėliau jį tapo žinoma Bona Dea vardu. Fauno pranašystės, kurias dažniausiai sužinodavo per sapnus aba iš medžių ošimo, buvo Saturno metrinės formos.
Fauną ir Piką buvos pagrobęs Numa, jam Faunas atskleidė, kaip išvengti Jupiterio žaibo. Faunas buvo laikomas klastinga dvasia, vagiančia vaikus, užtraukiančia ligas, sukeliančia košmarus. Kaip Inujas arba Inkubas Faunas poruodavosi su gyvūnais, suvedžiodavo moteris.
Fauno kulto vieta buvo Palatino kalno ola Luperkala (lot. lupus - "vilkas"). Žyniai vadinti luperkais. Per Luperkalijų šventes (vasario 15 d.) luperkai aukodavo Faunui šunį ir ožį. Luperkalijos buvo skaistinimo ir vaisingumo šventė. Ji buvo švesta ir tam, kad nugintų vilkus nuo kaimenių. Kaip bandų ir kaimo gyvenimo užtarėją Fauną itin garbino žemdirbiai. Jis buvo laikomas vienu iš Laurentos valdovų, Piko sūnumi ir Latino tėvu.
|
Romėnų mitologija |
|
| ||||||