Ferjero kultūra

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Ferjero kultūra – vėlyvojo neolito ir eneolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal tyrinėtą Ferrières-les-Verreries dolmeną (netoli Monpeljė, Hero departamentas, Prancūzija).

Arealas

Ferjero kultūra 3500 – 2500 m. pr. m. e. buvo plitusi Prancūzijos pietinėje dalyje, Ronos slėnyje.

Kultūra

Ferjero kultūros žmonės gyveno urvuose ir atvirose gyvenvietėse. Gyvenvietėse rasta mažų (5 x 2,5 - 6 x 3 m dydžio) stačiakampio formos su stulpais kampuose pastatų liekanų; asla grįsta akmenimis. Vertėsi gyvulininkyste, iš dalies žemdirbyste ir medžiokle, rinko maistą. Naudojo akmeninius, kaulinius ir raginius įrankius, šiek tiek varinių dirbinių. Keramika (daugiausia pusiau apskritos taurės) puošta horizontaliai įrėžtomis linijomis, ševronų ir girliandų motyvais. Mirusiuosius laidojo sudegintus kapinynuose ir dolmenuose. Manoma, Ferjero kultūrą pakeitė Fonbuiso kultūra.[1]

Šaltiniai

  1. Egidijus Šatavičius. Ferjero kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 50 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1418-0=1418 wiki spaudos ženklai).