Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Fonautografas arba fonoautografas – pirmasis prietaisas skirtas garso įrašymui. Jį 1857 m. išrado prancūzas Eduardas-Leonas Skotas de Martinvilis, išradimas buvo užpatentuotas tų pačių metų kovo 25 d. Prietaisas užrašydavo garso bangas vizualiai, tačiau atkurti jų negalėjo. Garso bangos adatėle būdavo užrašomos ant suodžiais padengto stiklo, arba suodžiais padengto popieriaus, apvynioto aplink medini cilindrą.
2008 m. kompiuterio pagalba buvo atkurta 1860 m. balandžio 9 d. padaryta fonautograma, 10 sekundžių trukmės prancūzų liaudies dainos „Au clair de la lune“ (liet. Mėnulio šviesoje) įrašas.[1] Iš pradžių buvo manoma, kad ją atliko kažkokia moteris (ar vaikas), tačiau tolimesni tyrimai 2009 m. parodė, kad grojimo greitis buvo per didelis ir, kad tai paties Skoto balsas, dainuojančio dainą labai lėtai.[2]
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
Vikiteka
Pirmos straipsnio versijos licencija |
|---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 31 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Fonautografas“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Nestea. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+33-0=33 wiki spaudos ženklai).
