Fovizmas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Henri Rousseau paveikslas „Alkanas Liūtas“

Fovizmas (pranc. les fauves 'laukiniai žvėrys') - tai modernaus meno, ypač dailės, šaka, atsiradusi XX a. pradžioje. Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į impresionistų ir neoimpresionistų darbus. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė - spalva. Fovistus domino bendras gyvenimo, jo formų, spalvų vaizdas; jie manė, jog meno kūrinys - tai ilgų apmąstymų rezultatas, turintis nepakartojamą pobūdį ir privalantis išsiskirti giedrumu. Šie menininkai atsisakė linijinės ir erdvinės perspektyvos. Fovistų dekoratyvumas turėjo įtakos monumentaliajai tapybai, taikomajai dailei, plakato menui.

Garsiausi dailininkai

  • Anri Matisas (Henri Matisse, 1869-1954 m.) neapsiribojo viena meno sritimi: jis tapė, kalė skulptūras, iliustravo knygas, kūrė interjerus. Pirmuose darbuose Matisas naudojo prislopintas spalvas, tačiau vėliau jos pasidarė ryškios. Matiso tikslas - ne tiksliai atspindėti tikrovę, bet „kūrybiškai ją pažadinti“. Nors jo darbai primena eskizus, iš tiesų tai yra gerai apgalvota kompozicija, o kūrinio elementai pajungti griežtai tvarkai. Dailininkas dažnai tapė peizažus, kambarius su atvirais langais, dekoratyviniais kilimais ir senoviniais baldais, šokančius žmones, aktus („Dailininko dirbtuvė“, „Natiurmortas su raudonomis žuvelėmis“, „Šokis“).
  • Andrė Derenas (Andre Derain, 1880-1954) tapė natiurmortus ir peizažus. Natiurmortuose dominuoja tamsiai rausvi ir pilki tonai. Peizažams būdinga dėmių ritmika („Natiurmortas prieš langą“, „Londono Vestminsterio tiltas“, „Spalvoti laivai“).
  • Moriso Vlaminko (Maurice de Vlaminck, 1876-1958 m.) kūrybai būdingi itin ryškūs grynų spalvų deriniai. Įvairiaspalviai namai, laukai, raudoni medžių kamienai primena vitražus („Peizažas su raudonais medžiais“, „Senos krantai“).

Nuorodos

Modernizmo kryptys
Fovizmas | Kubizmas | Futurizmas | Ekspresionizmas |Abstrakcionizmas | Siurrealizmas | Art Deco | Dadaizmas


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: