Fraktalinis miestas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Enciklopedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Enciklopedijos projekte.

Fraktalas - sudėtinis geometrinis darinys, kurio atskiri fragmentai yra panašūs arba identiški visumai arba sau patiems.

Pagrindinė fraktalo savybė yra tai, kad jis apima struktūrą skirtinguose jos hierarchijos lygmenyse ir masteliuose. Skirtingi procesai ir struktūros gyvame mieste sąveikauja sąlygojami bendros esminės manieros. Pagrindinė idėja yra tai, kad egzistuoja susieta struktūra visuose masteliuose, veikianti pagal hierarchinę tvarką nuo pačių didžiausių iki mažiausių. Mieste galioja taisyklė: kuo mažesni urbanistiniai komponentai, tuo jų turėtų būti daugiau. Žmogaus masteliu laikomi dydžiai nuo 1 cm iki 2 m.

Vienu geriausiu fraktalinės struktūros pavyzdžių yra laikomas viduramžių miestas, kur dominuojančių pėsčiųjų srautų miestas buvo statomas palaipsniui pagal fraktalinį augimo modelį. Nikos A. Salingaros teigimu, žmogaus protas turi fraktalo modelį įrašytą savyje, vadinasi tai, ką jis intuityviai sukurs taip pat turės šį modelį.

Fraktalinio miesto teorija priešinama modernistų, o ypač Le Corbusier, formuotam miestui. Akcentuojama žmogaus mastelio svarba, teigiama kad jam turi būt skiriama pirmenybė, o ryšių, jungčių sistema turi pasižymėti daugiasluoksniškumu ir skirtingų judėjimo takų pasirinkimu, taip išvengiant nepageidaujamos koncentracijos, o tuo pat metu ir fizinių bei psichologinių kliūčių, dalijančių miestą į nedarnią sistemą. Teigiama, kad mazgai („nodes“) mieste turi būti skirtingi tiek funkcijos, tiek mastelio atžvilgiu. Matematiškai pagrįsta, kad nebūtina visus juos sujungti tiesioginiais ryšiais, tačiau didinant tokių mazgų porų jungčių skaičių, jis didėja progresiškai. Būtina jungčių nepraradimo sąlyga – struktūros kapiliariškumas, pralaidumas. Jungčių paskirtis – užtikrinti informacijos mainus tarp skirtingų mazgų – tai gyvo miesto katalizatorius, jo savarankiškumo ir tolesnio augimo priežastis. Išskiriami du miesto plėtros komponentai: viršus - apačia (teisiškai reguliuojamas mišrių zonų formavimas, intensyvumas, aukštingumas); apačia - viršus – tai natūralios (nesukontroliuojamos) plėtros rezultatas.

Šaltiniai

http://zeta.math.utsa.edu/~yxk833/connecting.html http://www-sre.wu-wien.ac.at/ersa/ersaconfs/ersa99/Papers/a033.pdf http://sandsandsounds.wordpress.com/2007/03/07/urban-fractals/

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2716-0=2716 wiki spaudos ženklai).