Fraser Stoddart
| Džeimsas Freizeris Stodartas angl. James Fraser Stoddart | |
|---|---|
.jpg)
| |
| D. F. Stodartas 2016 m. | |
|
| |
| Gimė | 1942 m. gegužės 24 d. Edinburgas,  Škotija
|
|
| |
| Sutuoktinis(-ė) | Norma Agnes Scholan |
| Vaikai |
|
|
| |
| Veikla | chemikas
|
| Sritis | supramolekulinė chemija, nanotechnologijos |
| Organizacijos | Šiaurės Vakarų universitetas (Čikagoje) |
|
| |
| Alma mater | Edinburgo universitetas |
|
| |
| Žinomas už | darbus supramolekulinės chemijos ir nanotechnologijų srityse |
|
| |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Fraser StoddartVikiteka |
Seras Džeimsas Freizeris Stodartas (angl. James Fraser Stoddart, g. 1942 m. gegužės 24 d. Edinburge, Škotijoje) – škotų ir amerikiečių chemikas, Nobelio chemijos premijos laureatas.
Biografija
D. F. Stodartas gimė 1942 m. Škotijoje, Edinburge. Daktaro laipsnį pelnė 1966 m. Edinburgo universitete. 1996 m. karalienės Elžbietos II įšventintas į riterius.
1967–1970 m. dirbo Queen's universitete (Kingstone), 1970–1990 m. – Šefildo universitete, 1990–1997 m. – Birmingamo universitete, 1997–2008 m. – Kalifornijos universitete (Los Andžele), nuo 2008 m. – Šiaurės Vakarų universitete (Čikagoje).
Mokslo pasiekimai
D. F. Stodartas daugiausiai pasižymėjo supramolekulinės chemijos ir nanotechnologijų srityje. Jis yra JAV Nacionalinės mokslų akademijos, Amerikos menų ir mokslų akademijos, Londono karališkosios draugijos narys, Šiaurės Vakarų universiteto profesorius.
1992–2002 m. laikotarpyje buvo 6–uoju labiausiai cituojamu chemiku, jo mokslinių publikacijų cituojamumo H indeksas viršijo 100.
2016 m. kartu su Jean-Pierre Sauvage ir Ben Feringa gavo Nobelio chemijos premiją už molekulinių mašinų, arba molekulinių įrenginių, sukūrimą ir sintezę.[1]
Naudodami templatinį metodą, chemikai gali lengvai modifikuoti katenanų struktūrą – panašiai kaip grandines iš grandžių (žiedų), chemikai sukūrė katenanus iš trijų, keturių, penkių žiedų. Pastarasis rezultatas priklauso D. F. Stodartui. Analogiškai chemikai išmoko kurti molekulinius mazgus ir kitus neįprastus objektus. Be antros svarbios topologinių junginių klasės, rotaksanų sintezės, Stodartas pademonstravo svarbų molekulinių mašinų sukūrimui reiškinį, transliacinę izomeriją. Rotaksanai yra grandinėlės, ant kurių užmautas nedidelio diametro žiedas. Kad žiedas nenuslystų nuo grandinėlės, jos galuose yra specialios didelės atomų grupės.[2]
Šaltiniai
- ↑ "The Nobel Prize in Chemistry 2016." Nobelprize.org. Nuoroda tikrinta 2016-10-31.
- ↑ Mašinos iš mėgintuvėlių: žavingas mikropasaulis, už kurį skirta 2016 Nobelio premija chemijos srityje
Nuorodos
Šablonas:Nobelio chemijos premija