Fricis Barda

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fricis Barda
latv. Fricis Bārda

Gimė 1880 m. sausio 25 d.
Rumbiniai, Pociemo valsčius
Mirė 1919 m. kovo 13 d. (39 m.)
Ryga

Veikla
latvių poetas
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Fricis Barda (latv. Fricis Bārda, 1880 m. sausio 25 m. Rumbiniai, Pociemo valsčius, dab. Valmieros savivaldybė1919 m. kovo 13 m. Ryga) – latvių poetas. Vienas žymiausių latvių neoromantikų.

Turinys

Biografija

Mokėsi Pociemo pradžios mokykloje, Umurgos bendruomenės mokykloje ir Limbažių miesto mokykloje. 1898-1901 m. studijavo Valkos mokytojų seminarijoje, ją baigęs mokytojavo Katlkalnio mokykloje. 19061907 m. studijavo filosofiją Vienos universitete. Grįžęs į Latviją mokytojavo A. Kenino realinėje mokykloje, dirbo žurnalo „Stari“ redakcijoje. Iki Rygos atsiritus Pirmojo pasaulinio karo frontui pasitraukė į Rusiją, grįžo 1918 m. Mokytojavo Valmieroje, dirbo mokyklų inspektoriumi, 1919 m. dėstė latvių kalbą ir literatūrą Baltijos aukštojoje technikos mokykloje. Peršalęs mirė.[1][2]

Kūryba

Jo estetinėms pažiūroms įtakos turėjo H. Bergsono intuityvizmas, Europos romantikų kūryba. Esė „Romantizmas kaip meno ir pasaulėžiūros pagrindinė problema“ jis pateikė savitą romantizmo apibūdinimą. Poezijai būdinga gyvybės ir mirties tema, personifikuoti gamtos vaizdai; pabrėžiama dieviška pasaulio sandara, Dievo ir žmogaus vienovė; ryškūs latvių liaudies dainų motyvai.[3]

Bibliografija

  • Romantizmas kaip meno ir pasaulėžiūros pagrindinė problema (Romantisms kā mākslas un pasaulēs uzskata centralproblems), 1909 m.
  • Žemės sūnus (Žemes dēls) 1911 m.,
  • Giesmės ir maldos gyvybės medžiui (Dziesmas un lūgšanas Dzīvības Kokam), išl. 1922 m.

Šaltiniai


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: