Frydrichas Vilhelmas IV

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Frydrichas Vilhelmas IV
Vaizdas:FWIV.jpg
Frydrichas Vilhelmas IV

Gimė 1795 m. spalio 15 d.
Berlyne
Mirė 1861 m. sausio 2 d.
Potsdame

Tėvas Frydrichas Vilhelmas III
Motina Luizė
Sutuoktinis(-ė) Elżbieta Liudvika Vitelsbach
Prūsijos karalius
Valdė 18401861 m.
Pirmtakas Frydrichas Vilhelmas III
Įpėdinis Vilhelmas I

Vikiteka Frydrichas Vilhelmas IVVikiteka
Parašas
Friedrichwilhelmivkönigvonpreußen.svg

Frydrichas Vilhelmas IV (1795 m. spalio 15 d. Berlyne – 1861 m. sausio 2 d. Potsdame) – Prūsijos karalius.

Biografija

Kilęs iš Hohencolernų dinastijos, buvo vyriausias Frydricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės santuokos sūnus. Turėjo keturis brolius, iš kurių vienas mirė kūdikystėje, ir keturias seseris, kurių viena taip pat mirė kūdikystėje. 1823 m. vedė Bavarijos princesę Elžbietą Liudviką, tačiau santuoka buvo bevaikė. Valdymo pabaigoje susirgus psichine liga, regentystė buvo suteikta dvejais metais jaunesniam broliui Vilhelmui Frydrichui Ludvigui, kuris po Frydricho Vilhelmo IV mirties paveldėjo sostą.

Vidaus ir užsienio politika

Su Frydricho Vilhelmo IV atėjimu į sostą buvo siejamos liberalų, propagavusių vokiečių nacionalistines idėjas, viltys. Nors valdymo pradžioje ėmėsi tam tikrų bendravokiškos Prūsijos politikos žingsnių, tačiau šalies viduje nesutiko suteikti konstitucijos ir tik po ilgų dvejonių 1847 m. vasario 3 d. ryžosi sušaukti jungtinį landtagą, sudarytą iš provincijų parlamentų atstovų ir turėjusį tik patariamąjį balsą; tais pat metais landtagas buvo paleistas.

1848 m. Prancūzijos revoliucijos atgarsiams pasiekus Vieną, tai paveikė visuomenę ir Berlyne. Žmonės rinkosi miesto parkuose ir už miesto vartų, išsakydami savo pageidavimus „kreipimesi į karalių“. Visiškai priblokštas savo pavaldinių veiksmų, sutiko su visais jų reikalavimais: pažadėjo sušaukti nacionalinį susirinkimą konstitucijai apsvarstyti ir spaudos laisvę. 1848 m. kovo 17 d. vykstant padėkos demonstracijai, pilies sargyba paleido į minią dvi salves, todėl tauta pamanė įvykus išdavystę. Kitą dieną Berlyne prasidėjo kruvinas sukilimas su barikadomis. Pasinaudoję neramumais, Poznanėje sukilo lenkai. Friedrichas Wilhelmas IV buvo priverstas įsakyti atitraukti iš sostinės kariuomenės dalinius, paskirti liberalius ministrus, buvo pagerbtos 273 „kovo aukos“. Kovo 21 d. karalius, lydimas ministrų ir generolų, demonstratyviai žygiavo per Berlyną parade vilkėdamas liberalų pasiūlytą naujosios Vokietijos trispalvę. Gegužės 22 d. karalius leido sušaukti nacionalinį susirinkimą konstitucijai apsvarstyti, tačiau pamažu blėstant revoliuciniams veiksmams, tų pačių metų gruodžio 5 d. susirinkimas buvo paleistas taip ir nepriėmęs konstitucijos. Vietoj to Friedrichas Wilhelmas IV „dovanojo“ valdiniams monarcho teisių beveik nesusiaurinusią, vadinamąją Mantoifelio konstituciją. Vokietijos nacionalinio susirinkimo Frankfurte 1849 m. pasiūlytos naujosios Vokietijos imperatoriaus karūnos taip pat nepriėmė, nes ji esą atsidavė „revoliucijos dvoku“. Vietoj to kartu su Austrija pasiuntė kariuomenę tramdyti likusių revoliucionierių.

Vis dėlto po Vokietijos nacionalinio susirinkimo išvaikymo, siekdamas išnaudoti padidėjusią įtaką, ketino sukurti Prūsijos vadovaujamą Vokietijos monarchų sąjungą, į kurią pavyko įtraukti Saksoniją bei Hanoverį. Tačiau Austrijai pavyko patraukti į savo pusę likusias didesnes vokiečių monarchijas ir atkurti Vokietijos sąjungos susirinkimą Frankfurte. Be to, Austrija pasiekė, kad 1850 m. lapkričio 29 d. Olmiuco sutartimi Prūsija visiškai atsisakytų savo planų ir pripažintų Vokietijos sąjungos atkūrimą.


Karališkieji titulai
Prieš tai:
Frydrichas Vilhelmas III
Prūsijos karalius
1840– 1861
Po to:
Vilhelmas I

Literatūra

  • Peter Krüger / Julius H. Schoeps (Hrsg.): Der verkannte Monarch. Friedrich Wilhelm IV. in seiner Zeit. Verlag für Berlin-Brandenburg 1997 ISBN 3-930850-67-2
  • David E. Barclay: Anarchie und guter Wille. Friedrich Wilhelm IV. und die deutsche Monarchie. Siedler-Verlag, Berlin 1995, ISBN 3-88680-463-1
  • Walter Bußmann: Zwischen Preußen und Deutschland. Friedrich Wilhelm IV.Siedler-Verlag, Berlin 1990, ISBN 3-88680-500-X
  • Rüdiger Hachtmann: Berlin 1848. Eine Politik und Gesellschaftsgeschichte der Revolution. Dietz-Verlag, Bonn 1997, ISBN 3-8012-4083-5.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+7378-95=7283 wiki spaudos ženklai).