Fryzai

Fryzai
Fryzų paplitimas: pilka - istorinės žemės, štrichuota - dar kalbama fryziškai
Gyventojų skaičius	1 500 000
Populiacija šalyse	Nyderlandai, Vokietija, Danija
Kalba (-os)	fryzų, vokiečių, olandų
Religijos	liuteronybė, kalvinizmas
Giminingos etninės grupės	anglai, olandai, vokiečiai ir kitos germanų tautos

Fryzai (Frisan; lot. frisii, frisones) – germanų tauta, gyvenanti Šiaurės jūros pajūryje tarp Emso ir Reino upių ir Helgolando saloje. Ramūs, lėti, drąsūs (geri jūreiviai), laisvės mylėtojai, linkę į plastinį meną, nemuzikalūs, ištvermingi ir kantrūs, giliai religingi, mėgsta kelionių nuotykius, bet prisirišę prie savo tėviškės. Jie nepaprastai švariai laiko savo gyvenamus namus ir juos puošia pjaustiniais. Dėvi senoviniais tautiniais drabužiais.

Šiaurės pajūryje fryzai gyvena nuo priešistoriniu laikų ir sumaniai grūmėsi su jūros transgresijomis, darydami pylimus, užtvankas ir dirbtines kalvas. I a. pavergti romėnų nenurimo kovoję dėl nepriklausomybės. Jų dalis išsikėlė Anglijon. VII a. frankų pakrikštyti prievarta, bet kelis kartus mėgino krikšto nusikratyti. X a. susijungė prieš normanų užpuldinėjimus į „7 laisvų fryzų žemių“ sąjungą. Jų mėginimai XVI a. sudaryti savo valstybę nepasisekė. Patekę Danijos valdžion, turėjo kai kurių autonominių teisių, bet 1864 m. užėmusi š. Fryziją Prūsija jas panaikino.

Nyderlanduose yra apie 350 000 fryziškai kalbančių žmonių.

Fryzai ir prūsai

Rusų istorikas О. Trubačiovas (О. Н. Трубачев) yra iškėlęs hipotezę, kad fryzai savo šalies vardą Fruza suteikė prūsams – Prūsa. Remiamasi tuo, kad prūsai tik nuo IX amžius minimi etnonimu prūsai (bruzzi). Iki tol šis kraštas minimas kaip apgyvendintas estijų (Aestii). Etnonimo pasikeitimo priežastys yra neaiškios, todėl bandoma remtis istoriniais įvykiais: 689-719 m. frankai kariavo su fryzais, galutinai nukariauti 785 m. Dalis fryzų išsikėlė ir apgyvendino Šiaurės Fryzų salas. Todėl daroma prielaida, kad dalis galėjo laivais pasiekti ir rytinę Baltijos jūros pakrantę tarp Vyslos ir Nemuno.