Gėluva

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gėluva
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Gėluva
55°15′00″N 23°30′40″E / 55.250°N 23.511°E / 55.250; 23.511 (Gėluva)Koordinatės:55°15′00″N 23°30′40″E / 55.250°N 23.511°E / 55.250; 23.511 (Gėluva)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija: Ariogalos seniūnija
Gyventojų: 410 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Gė́luva
Kilmininkas: Gė́luvos
Naudininkas: Gė́luvai
Galininkas: Gė́luvą
Įnagininkas: Gė́luva
Vietininkas: Gė́luvoje


Filmuota medžiaga.[1]

Gėluva – kaimas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietryčius nuo Ariogalos, šalia automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , kairiajame Dubysos krante. Seniūnaitijos centras.

Yra biblioteka, išlikęs Gėluvos dvaras.

Istorija

Kaimo pietrytinėje dalyje yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Gėluvos piliakalnis, dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra Gėluvos kapinynas.

1578 m. minimas Gėluvos dvaras. Gėluvoje 1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia ir mokykla, tapę religinių kovų objektu. 1620 m. katalikai, kuriems vadovavo vyskupas Stanislovas Kiška, sudegino bažnyčią. Apie 1670 m. bažnyčia atstatyta, bet 1677 m. katalikų vėl sudeginta. 1692 m. minimas Gėluvos dvaras, buvęs Ariogalos paviete.

1738 m. Gėluva gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1866 m. Gėluvoje buvo katalikų koplyčia, vėliau ji sunyko.

Po Antrojo pasaulinio karo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. – Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. 1950-1992 m. Ariogalos sodininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, ūkio administracija buvo įsikūrusi dvaro rūmuose. 1960 m. įsteigta pradžios mokykla, medicinos punktas, biblioteka.

Kaimo lauke išarta keletas senovės Romos Marko Aurelijaus monetų.[3]

Kaime yra medžio apdirbimo, medienos briketų gamybos įmonės, mėsos cechas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
16921795 m. Ariogalos pavietas, Žemaitijos seniūnija
18611915 m. Ariogalos valsčius, Kauno gubernija
19191948 m. Ariogalos valsčius, Kėdainių apskritis
19481950 m. Ariogalos valsčius, Vilkijos apskritis
19501995 m. Ariogalos apylinkė, Raseinių rajonas
nuo 1995 m. Ariogalos seniūnija, Raseinių rajono savivaldybė


Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1979 m.sur.
99 133
(dvare)
302 316 405
1985 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
407 484 482 410 -



Žiūrėti didesniame žemėlapyje
Gėluva OpenLayers žemėlapyje
Gėluva TSRS topografiniame žemėlapyje[7][8].


Šaltiniai

  1. Gėluva. Vietovės.lt. Video YouTube.
  2. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  3. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a., Lietuvoa TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1972 m.
  4. Gėluva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 517 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  5. Gėluva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 544 psl.
  6. Gėluva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 596 psl.
  7. Gėluva maps.vlasenko.net
  8. Gėluva loadmap.net

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: