Gėluvos piliakalnis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gėluvos piliakalnis
Kiti pavadinimai

Gėluvos piliakalnio su gyvenviete piliakalnis,
Birutkalnis,
Birutės kalnas

Lokalizacija
Respublika: Vėliava Lietuva
Apskritis: Vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė: Vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija: Ariogalos seniūnija
Gyvenvietė: Gėluva
Piliakalnio ypatumai
Aukštis, m 6–7
Aikštelės apimtis, m 80 × 20-30
Priešpilis gyvenvietė
Naudojimo laikotarpis I tūkstm. – II tūkstm. pradžia
Žvalgymo metai 1961 m.
Tyrimo metai 1980 m., 1991 m.
Registrinės savybės
Statusas Paminklas
Tipas Piliakalnis, Gyvenvietė
Unikalusis objekto kodas 5565
Objekto kodas

iki 2005-04-19

A363K1P
Objekto kodas

iki 1990-12-28

AR879
Piliakalniai.lt informacija
Aprašymo nuoroda Tinklalapis
Žemėlapio nuoroda Žemėlapis

Žiūrėti didesniame žemėlapyje

Gėluvos piliakalnis (arba Birutkalnis, Birutės kalnas) stūkso Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Gėluvos kaime, Dubysos kairiajame krante. Pasiekiamas plentu AriogalaGėluva, Gėluvoje, prieš posūkį į kairę pasukus keliuku į dešinę, už 200 m.

Piliakalnis

Piliakalnis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos slėnis, iš šiaurės vakarų ir pietryčių - slėnio daubos. Per daubą, esančią pietrytinėje dalyje, teka Gėluvos upelis, kuriame įrengti tvenkiniai. Šiaurės rytų pusėje tęsiasi aukštuma. Šlaitai į slėnį ir daubas statūs, jų viršutinė 3–5 m aukščio dalis dirbtinai pastatinta. Šiaurės rytų pusėje, nuo aukštumos, supilti du tiesūs apie 40 m ilgio ir apie 2 m aukščio pylimai, kuriuos skiria apie 4 m gylio ir iki 16 m pločio (viršuje) griovys. Pylimai perkasti 6,5 m pločio grioviu, padarant įvažiavimą į aikštelę. Piliakalnio aikštelė netaisyklingos trapecijos formos, 80 m ilgio ir 30 m pločio šiaurės rytų bei 20 m pietvakariniame gale.

Senovės gyvenvietė

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už pylimų, yra gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių.

Tyrimai

Piliakalnį 1906 m. aprašė Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas,[1] 1980 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1991 m. Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 92000 m².

Manoma, piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra Gėluvos kapinynas. 1996 m. ištirtas (tyrėjas A. Strazdas) upelio išplautoje 10×4 m dydžio išgraužoje aptiktas moters kapas, rasta III a.- V a. žalvarinė segė lenkta kojele, žalvarinis juostinis žiedas ir geležinis peiliukas.[2]

400 m į pietryčius nuo piliakalnio, ant gretimos aukštos kalvos, kelio į Čekiškę dešinėje pusėje yra buvęs X a.XVII a. Gėluvos senkapis (gal net keletas pilkapių), tyrinėtas 1974 ir 1996 m. Kapai suardyti XVI a., kai buvo statomi kalvinų susirinkimų namai ir šalia jų XVI–XVII a. laidojami mirusieji, o vėliau dirbant žemę. 1936 m. iš šių senkapių į muziejus pateko keletas III a.–IV a. ir IX a.–XII a. kapams būdingų radinių. Šiuos senkapius savo raštuose mini ir Petras Tarasenka. 1974 m. Lietuvos istorijos instituto archeologai, vadovaujami V. Urbonavičiaus, buvusios kalvinistų bažnyčios vietoje ir šalia jos ištyrė 4 200 m² plotą. Kasinėjimų metu aptikta 370 XVI–XVII a. kapų, tarp jų ir 3 apardyti V–VI a. griautiniai kapai, bei keletas pavienių kapų.[3]

Istorija

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo medinė Ariogalos pilis, sudeginta kryžiuočių 1382 m. per Jogailos ir Kęstučio tarpusavio kovas. Spėjama, kad joje gyveno kunigaikštis Pukuveras, kurios sūnus buvo Ldk Vytenis.

Legendos

Pasakojama, kad pagonybės laikais ant kalno šventą ugnį kurstė geltonkasė vaidilutė Birutė. Ją įsižiūrėjo narsus kartys Darbutas ir naktį pasiryžo Birutę pagrobti iš šventyklos. Vaidilutė tam nesipriešino, tačiau dėl to supyko Perkūnas ir trenkė žaibu į Birutę, kuri paliko šventąją ugnį. Toje vietoje, kur šalia kalno skradžiai prasmego Birutė, dabar trykšta šaltinis. Tuo tarpu Darbutą žyniai nubaudė sudegindami jį ant laužo.

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Gabrieliškių piliakalnis 20 km
Kejėnų piliakalnis 13 km
Ročiškės piliakalnis 11 km
Vaitiekūnų piliakalnis 29 km Plinkaigalio piliakalnis 20 km
Bažavalės piliakalnis 4 km
Blank-50px.png
Eržvilko piliakalnis 52 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Stašaičių piliakalnis 48 km
Seredžiaus I piliakalnis 17 km
Veliuonos I piliakalnis 22 km
Butvilonių piliakalnis 13 km
Ringovės piliakalnis 16 km
Daugėliškių piliakalnis 3 km
Vikūnų piliakalnis 21 km

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 62 (Nr. 202)
  2. Jonas Balčiūnas. Gėluvos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 518 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.
  3. Danguolė Želvytė. Gėluvos piliakalnis. „Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 1
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 164
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 133;.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 106% (+5988-0=5988 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 2% (+106-452=-346 wiki spaudos ženklai).