Gėralų mokestis

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).

Gėralų mokestisLietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų respublikos mokestis už gėrimus, rinktas nuo XV a. iki 1775 m.

Istorija

Iš pradžių buvo renkamas kasmet nuo smuklės (karčemos). 1521 m. už vienos rūšies gėrimus smuklė Vilniuje ar Medininkuose mokėjo po kapą grašių. Jei kartu buvo prekiaujama midumi ir alumi, valstybės iždui smuklės savininkas ar nuomininkas (laikytojas) turėjo mokėti 2 kapas grašių. Vėliau įsigalėjo nepastovus, nuo parduotų gėrimų kiekio priklausantis, mokestis. Po XVI a. vidurio Valakų reformos buvo apmokestinta gėrimų gamyba ir importuojami gėrimai.

Privačių bei bažnytinių valdų mokesčiai atitekdavo žemvaldžiams, išskyrus tuos metus, kai jie sutikdavo šį mokestį mokėti valstybei. Nuo 1578 m. iki XVII a. vidurio nuo kiekvieno gėrimų gamybos katilo miestuose ir miesteliuose reikėjo mokėti po 24 grašius, kaimuose – po 12 grašių, už kvortą parduotos degtinės – po 2 pinigėlius.

Mokestį tvarkė Lietuvos didysis iždininkas, kuris šią funkciją paprastai 2 metams išnuomodavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikams. Per 17731775 m. iždo reformas gėralų mokestis įjungtas į bendrą mokesčių nuo visų pajamų sistemą.[1]

Pajamos

Valstybės iždas iš gėralų mokesčio pajamų gaudavo palyginti nedaug:

Kiti mokesčiai

Šaltiniai

  1. Antanas Tyla. Gėralų mokestis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 592 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+2122-0=2122 wiki spaudos ženklai).