Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė
Gabriele-Petkevicaite.jpg

Gimė 1861 m. kovo 18 d.
Rusija Puziniškio dvaras, Panevėžio apskritis, Rusijos imperija
Mirė 1943 m. birželio 14 d. (82 m.)
Lietuva Panevėžys

Tėvas Jonas Leonas Petkevičius
Motina Malvina Ona Chodakauskaitė
Steigiamojo Seimo atstovė

Veikla
Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės ir politinė veikėja
Partija Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

Žymūs apdovanojimai

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 m. kovo 18 d. Puziniškio dvare prie Smilgių, Panevėžio apskritis – 1943 m. birželio 14 d. Panevėžyje) – Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja.

Gyvenimo kelias

Gimė bajorų Jono Leono Petkevičiaus (1828–1909) ir Malvinos Onos Chodakauskaitės (1839–1870) šeimoje. Gabrielės seneliai iš tėvo pusės – Padubysio dvaro prievaizdas bajoras Felicijonas Petkevičius (1788–1863) ir buvusi baudžiauninkė Justina Janulevičiūtė-Janulytė (1798–1854) – gyveno Rozalimo apylinkėje, į Puziniškį persikėlė 1835 m., kur tikriausiai ir įsigijo Puziniškio dvarą. Seneliai iš motinos pusės – bajorai Kazimieras Chodakauskas (1814–1905) ir Marija Namarauskaitė (1815–1902) – atsikėlė į Čelkių dvarą Rozalimo apylinkėje apie 1853 m. Rašytojos motina buvo gimusi Kazliškių dvare (Molėtų raj.).

Gabrielės tėvas, gydytojas, 1865 m. su šeima persikėlęs į Joniškėlį, pradėjo dirbti vietinėje ligoninėje. 18661868 m. jį privačiai mokė Laurynas Ivinskis, vėliau – kiti namų mokytojai. Nors ir būdama silpnos sveikatos, su pažeistu stuburu, 1878 m. Mintaujoje baigė vokiečių aukštesniąją mokyklą ir dar išlaikė egzaminus Mintaujos vyrų gimnazijoje. 1885 m. Deltuvoje, Tiškevičiaus dvare, lankė bitininkystės kursus. 1917 m. išlaikė felčerės egzaminus, padėjo tėvui gydytojui, mokė valstiečių vaikus.

1889 m. Jurgis Bielinis jai pradėjo pristatinėti draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Nuo 1890 m. bendradarbiavo laikraštyje „Varpas“ – pasiuntė savo pirmąją korespondenciją („Iš Panevėžio“). Rašydama į „Ūkininką“ pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. Ėmėsi daraktorės darbo – slaptai mokė vaikus ir suaugusius. 1893 m. įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją „Žiburėlis“ neturtingiems moksleiviams remti, iki 1903 m. jai vadovavo.

Gautą draudžiamą spaudą geriausiai sekėsi platinti per pas jos tėvą besigydančius ligonius. Žandarai įtarė ją platinant ir parsigabenant spaudos iš Palangos po atostogų. Buvo surengę ir kratą, bet nieko nepešė.

1898 m. rudenį jos iniciatyva ir lėšomis organizuota ekskursija po Lietuvą. Kartu keliavę Petras Avižonis, Povilas Višinskis, seserys Juškytės aplankė Žemaitę, P. Kriaučiūną, Justiną Staugaitį ir kitus visuomenės veikėjus. Neišdildomą įspūdį padarė Vincas Kudirka, atkakliai dirbęs paskutinėmis savo gyvenimo dienomis. 1899 m. Palangoje režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“.

1901 m. grįžo į Puziniškį, kuris, kaip ir Joniškėlis, tapo ano meto lietuvių veikėjų susitikimo vieta. 1907 m. – pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo pirmininkė. 1908 m. – viena iš Lietuvių moterų sąjungos, o 1922 m. – Lietuvos moterų sąjungos steigėjų. 19091913 m. dirbo dienraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje išlaikė felčerio egzaminus. Dirbo vaistinės vedėja, felčere. 19191924 m. mokytojavo Panevėžyje.

Priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai. 1920 m. gegužės 15 d. – 1920 m. rugsėjo 15 d. Steigiamojo Seimo atstovė, išrinkta V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai. Pirmininkavo pirmajam posėdžiui, kaip vyriausia Seimo atstovė. Mandato atsisakė, grįžo į Panevėžį. [1]

Rašytoja rėmė gabius jaunuolius, padėdama siekti jiems mokslo. Taip į žymius skulptorius prasiveržė Bernardas Bučas ir Juozas Zikaras.

2011 m. išleistas G. Petkevičaitei-Bitei skirtas pašto ženklas. [2]

Kūryba

Rašyti paskatino Povilas Višinskis. Pradėjo 1890 m. korespondeneijomis Varpe. 1896 m. ją aplankęs Povilas Višinskis atvežė Žemaitės apsakymo rankraštį. Vėliau ir pati supažindino su Žemaite ir ta jų nuoširdi draugystė išliko visą gyvenimą. Su Žemaite slapyvardžiu Dvi Moteri rašė pjeses ir komedijas „Velnias spąstuose“, „Kaip kas išmano, taip save gano“, „Parduotoji laimė“, „Litvomanai“.

Parašė apysakų ir apsakymų („Vilkienė“, „Dievui atkišus“, „Homo sapiens“ ir kt.), romaną „Ad astra“ (1933 m.), atsiminimų, paskelbė publicistikos ir kritikos straipsnių. Savo publicistikoje svarstė įvairias socialinio, dvasinio ir ekonominio gyvenimo temas, kritikavo žmonių ydas, prietarus, skelbė humanizmo, demokratiškumo, socialinės lygybės idėjas. [3]

Bibliografija

  • Krislai, apsakymų rinkinys, 1905 m.
  • Ad astra, romanas, 1933 m., 2 t.
  • Karo meto dienoraštis, publicistika, 1925–1931 m.
  • Iš mūsų vargų ir kovų, atsiminimai 1927 m.
  • Raštai, Kn. 1-6, 1966–1968 m.

Įvertinimai

Šaltiniai

  • Petkevičaitė Gabrielė, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 42.
  • Petkevičaitė-Bitė G., Autobiografija, Naujoji Romuva, 1932, Nr. 7.
  • Petkevičaitė-Bitė Gabrielė, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1960, t. 22, p. 353–355/
  • Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: laikmetis, žmonės, aplinka, Panevėžys, 2001.
  • Tamošaitis M., Petkevičaitė-Bitė Gabrielė, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 263–265.

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+9411-184=9227 wiki spaudos ženklai).
  • Edvinas Giedrimas – redaktorius – 2% (+187-202=-15 wiki spaudos ženklai).
  • KS – redaktorius – 1% (+86-0=86 wiki spaudos ženklai).