Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Ganiklis – miškų ir piemenų dievas[1], kurį mini M. Strijkovskis 1582 m. Pagal savo funkcijas tapatus romėnų Faunui.
Jam žmonės aukojo arklių, jaučių, ožių ir kitų gyvulių sėklides, degindami juos ant didelių akmenų kalbėdami: „Kaip šis akmuo kietas, nebylus ir nepajudinamas, taip, o dieve Ganikli, vilkai ir visi plėšrūs žvėrys tegul nepasijudina, kad mūsų gyvuliams, tau pavestiems, kenkti negalėtų“. Gyvulių išginimo dieną Ganikliui aukodavo ėriukus, veršiukus ir kt. gyvulius. Vardo etimologija nėra visiškai aiški: kildinama nuo „ganyti“ arba „Ganyklos dievas“[1].
Literatūra
- ↑ 1,0 1,1 Ganiklis. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 280 p.
Pirmos straipsnio versijos licencija |
---|
|
Šio puslapio pirmajai versijai buvo panaudotas 2012 m. Kovas 31 d.CC-BY-SA turinys iš Lietuviškos Vikipedijos straipsnio „ Ganiklis“. Istorija. Vikipedijos dalyviai: Jouli, E rulez, Atlantas. Pirmąją straipsnio versiją iš Vikipedijos įkėlė naudotojas VP-bot. Jei straipsnis be šio naudotojo turi daugiau autorių arba redaktorių, tai straipsnis Enciklopedijoje Lietuvai ir pasaulis buvo keistais bei papildytas ir net iš viso perrašytas. |
|
|
Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai
Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.- Vitas Povilaitis – autorius – 100% (+1147-0=1147 wiki spaudos ženklai).