Gaskonė

Prancūzijos istorinė provincija: Gasconha
Šalis	Prancūzija (Naujoji Akvitanija)
Vėliava
Tautos:	gaskonai
Kalba	oksitanų kalba (gaskonų tarmė)
Istorinės valstybės	Vaskonijos kunigaikštystė
Miestai	Ošas, Bordo

Gaskonė arba Gaskonija (pranc. Gascogne, gaskonų tarme: Gasconha) − pietų Prancūzijos (Oksitanijos) istorinis regionas. Šiuo metu ten yra Prancūzijos departamentai: Landai, Atlanto Pirėnai, Žironda, Lo ir Garona, Žeras, Aukštutiniai Pirėnai, Tarnas ir Garona, Aukštutinė Garona. Be to, Gaskonei priskiriama ir maža sritis Ispanijoje (Katalonijoje) - Arano slėnis (oks. Val d'Aran).

Regione naudojama oksitanų kalbos gaskonų tarmė, kuri kartais laikoma atskira kalba.

Geografija

Gaskonė yra lygumų ir žemumų regionas, sudarantis trikampį, kurį vakaruose įrėmina Atlanto vandenynas, pietuose – Pirėnų kalnai, o šiaurės rytuose – Garona. Pietuose regionas ribojasi su Baskija ir Aragonu, rytuose – su Gijene ir Langedoku, o šiaurėje – su Sentonžu ir Limuzenu.

Pačią Gaskonę sudaro nemažai tradicinių provincijų (oks. parçans), kurios yra senųjų grafysčių palikimas. Tarp jų yra Bigora, Armanjakas, Bearnas, Komingas, Kondomas, Koseranas ir kt.

Istorija

Senieji regiono gyventojai buvo iberai, giminingi Pirėnų pusiasalio gyventojams, kuriuos romėnai vadino apibendrintu žodžiu akvitanai. Laikoma, kad lingvistiškai jie buvo artimiausi dabartiniams baskams (kurių protėviai vadinti vaskonais). I a. pr. m. e. akvitanus nukariavo Julijus Cezaris, ir jie įjungti į didelę Akvitanijos provinciją. Po administracinių reformų IV a. pradžioje buvo sukurta mažesnė Novempopulanijos provincija, kuri iš esmės sutapo su būsimąja Gaskonija. Provincijos sostine tapo Eluzos miestas (dab. Ošas), kuris iki dabar išlieka tradicine Gaskonės sostine. Krašte paplito krikščionybė, bet gyventojai didele dalimi išsaugojo savo vietinę kalbą.

V a. Novempopulaniją nusiaubė vandalai, o vėliau čia apgyvendinti vestgotai, kurie čia įkūrė savo karalystę. 507 m. vestgotus iš regiono išstūmė Frankų valstybė. Joje Gaskonija buvo valdoma kaip Akvitanijos karalystės dalis. Vis dėl to regionas buvo sunkiai kontroliuojamas, čia vyko maištai.

Jau VII a. pradžioje susiformavo Vaskonijos kunigaikštystė, kuri apėmė ne tik Gaskoniją, bet ir Baskiją pietuose. Iš šios kunigaikštystės pavadinimo kilo tiek baskų, tiek gaskonų etnonimai. Nėra tiksliai žinoma, kiek tuometiniai gaskonai buvo išlaikę kultūrinį ir kalbinį bendrumą su baskais, tačiau ilgainiui skirtumai tarp abiejų etnosų tapo dideli, nes gaskonai galutinai perėjo prie vulgariosios lotynų kalbos, iš kurios susiformavo vietos tarmė. Tiesa, joje jaučiamas ir stiprus iberiškas substratas.

Baskai ilgainiui suformavo savo valstybę – Navaros karalystę, o Gaskonija vis labiau buvo įtraukta į šiaurinių kaimynių orbitą: ji tapo Frankų imperijos dalimi. Tiesa, VIII a. ji patyrė musulmonų antpuolius iš pietų, o IX a. – normanų atakas iš vakarų. Nuo X a. kunigaikštystė buvo dinastinėje unijoje su Akvitanija, o 1154 m. kartu su ja perėjo Anglijos karūnai. Pastarosios valdymas truko iki pat XV a., kuomet Anglija pralaimėjo Šimtametį karą ir neteko savo valdų žemyne. Gaskonė buvo prijungta prie Pancūzijos karalystės.

Regionas išlaikė savo kultūrinį tapatumą kaip Prancūzijos provincija. XVII a. kartu su Gijene jis sudarė atskirą generalguberniją (tik Bearnas traktuotas kaip atskiras vienetas). Po Prancūzijos revoliucijos provincija panaikinta ir regione suformuoti administraciniai departamentai.

---