Gaudija vaišnavos

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Čaitanja Mahaprabhu

Gaudija vaišnavos (vns. Gaudija vaišnava) – monoteistai Krišnos garbintojai Indijoje; svarbaus Indijos religijos reformatoriaus, filosofo ir mistiko, masinio religinio sąjūdžio Bengalijoje pradininko Čaitanjos Mahaprabhu (1486-1534) pasekėjai, laikantys jį Krišnos inkarnacija (avatara). Praktikuoja ir propaguoja bhakti jogą. Dar žinomi kaip krišnaitai ar krišnaistai, gaudijos, čaitanjaitai, Čaitanja vaišnavitai, Hare Krišnos, Bengalijos vaišnavos ir kitais vardais. Akademiniame diskurse gali būti klasifikuojami kaip viena iš autentiškų induizmo tradicijų, sektų, mokyklų, kultų ir panašiai. Patys priskiria save vienai iš keturių Indijos vaišnavų grupių (mokinių sekų – sampradajų), kurios viena kitą pripažįsta autentiškomis, – Brahma-Madhva sampradajai. Iki 1966 m. Gaudija vaišnavų buvo tik Indijoje. Pasaulyje jie tapo plačiau žinomi nuo tada, kai guru A. C. Bhaktivedanta Svami Prabhupada išvyko pamokslauti už Indijos ribų ir įkūrė Tarptautinę Krišnos Sąmonės Organizaciją (ISKCON).

Išskirtiniai bruožai

Tarp kitų vaišnavų grupių Gaudija sampradaja pasižymi tuo, kad laiko Krišną vieninteliu ir pirminiu Dievu (Svayam Bhagavan), visų kitų ekspansijų ir inkarnacijų (avatarų) šaltiniu (kiti vaišnavos pirminiu gali laikyti Višnu arba Narajaną). Jų teologinė filosofija kaip aukščiausią dvasinį tobulumą ir meilės Dievui išraišką iškelia Krišnos palydovių piemenaičių (gopių) ekstaziškas nuotaikas, aprašytas vaišnavų šventraštyje Bhagavata Purana (Šrimad Bhagavatam). Jie išsiskiria ir tuo, kad kaip neatskiriamą dievišką porą garbindami Krišną ir jo moteriškąją palydovę Radhą, ypatingą dėmesį skiria Radhai. Svarbiausia religine praktika laiko Hare Krišna mantros kartojimą ir kolektyvinį giedojimą (sankirtaną).

Šiuolaikinės visuomenės kontekste Gaudija vaišnavos smarkiai išsiskiria intensyviu religingumu, mityba ir išvaizda:

  • stengiasi nuolat kartoti Hare Krišna mantrą, studijuoti ir propaguoti savo mokymą;
  • atsisako su religija nesusijusių pramogų, tokių kaip kino, barų, restoranų ir naktinių klubų lankymas, TV žiūrėjimas, azartiniai lošimai ir loterijos ir t. t.;
  • nevartoja mėsos, žuvies ir kiaušinių (laktovegetarai), svogūnų, česnakų ir grybų; kavos, arbatos, alkoholio, cigarečių, narkotikų ir kitų svaiginančių preparatų;
  • nešioja senovinius indiškus rūbus; vyrai skutasi galvas, palikdami viršugalvyje plaukų sruogą (šikhą); kaktą ir kitas 11 kūno dalių pažymi ženklais iš molio – tilaka – dviem lygiagrečiom linijom, apačioje užsibaigiančiom lapelio forma.

Nuorodos


Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+4499-44=4455 wiki spaudos ženklai).