Gaudučiai
- Apie kaimą Šiaulių rajone žr. Gaudučiai (Šiauliai).
Gaudučiai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės: | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3 | ||||||||||||||||
Respublika: | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis: | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija: | Kartenos seniūnija | |||||||||||||||
Gyventojų: | 21 (2021 m.) | |||||||||||||||
|
Gaudučiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km į rytus nuo Kartenos, prie kelio A11 Šiauliai–Palanga, dešiniajame Alanto krante.
Yra Gaudučių dvaro liekanos, stūkso Gaudučių piliakalnis.
Istorija
Kaimas susiformavo XVI a. 2-ojoje pusėje po valakų reformos. Bendro naudojimo kaimo žemėse netoli Alanto buvo įrengtos kapinės, veikusios iki XIX a.
XIX a. bendro naudojimo kaimo žemių rytiniame ir šiauriniame pakraštyje įsikūrė trys Gaudučiais vadinami užusieniai (vienkieminiai kaimai). 1846 m. kaime buvo 13 baudžiauninkų sodybų, 1849 m. lažą grafo Franso Pliaterio Kartenos dvare ėjo 169 valstiečiai.
1923 m. kaime buvo 28 ūkiai, o dvare – 7 kiemai[2]. Vykdant Lietuvos žemės reformą, dvaras buvo išparceliuotas. Sodyba su jai palikta žeme paskelbta valstybės nuomojamu pavyzdiniu ūkiu. Likusios žemės išdalintos dvaro kumečiams bei Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams ir 1927 m. pavadintos Raštų kaimu.
1948 m. Gaudučių kaime buvo nužudyta valstiečio D. Pociaus keturių žmonių šeima[3], o 1949 m. į Krasnojarsko kraštą ištremta Vinco Šlyžiaus šeima[4]. Jos galva mirė tremtyje, o žmona su vaikais 1958 m. grįžo į Lietuvą. V. Šlyžiaus brolis Juozas Šlyžius buvo partizanų ryšininkas (žuvo 1948) m.
1945 m. Gaudučių dvaro sodyboje įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio padalinys, kuris po 1949–1951 m. kolektyvizacijos tapo Tarybinės žemės kolūkio administraciniu-ūkiniu centru. Kaime 1961 m. buvo atidaryta biblioteka, veikė kolūkio valdybos kontora, mechaninės dirbtuvės, gyvulininkystės fermos, sandėliai, lentpjūvė, Gaudučių mokykla. Šiauriniame jo žemių pakraštyje, už kelio Palanga-Šiauliai įsikūrė naujoji kolūkio centrinė gyvenvietė – Dauginčiai. Gaudučiuose buvo įsikūrusi ir Dauginčių apylinkės vykdomojo komiteto administracija.
XX a. 8 dešimtmetyje Tarybinės žemės kolūkis buvo prijungtas prie Žemaitės (Kartena) kolūkio. Gaudučiai su šalia prigludusiais Dauginčiais liko pagalbine naujojo ūkio gyvenviete.
2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 29 ūkiai[5].
Pavadinimo kilmė
Kaimo pavadinimas kilo iš asmenvardžio Gaudutis.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||
1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
13 | 150 37 (kaime) 113 (dvare) |
58 | 62 | 68 | ||
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m. | - | ||
28 | 41 | 36 | 21 | - | ||
|
Kultūros paveldas
- Gaudučių dvaro sodyba (XIX a. – XX a. pirma pusė).
- Gaudučių piliakalnis, vadinamas Čerčesnagiu, Pilale, Pilimi.
- Gaudučių kaimo senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVI a. – XIX a.).
- Kaimo kapinių koplytėlė su skulptūromis (XX a. pirma pusė).
<tabber>
OpenStreetMap=
|
|-| SSRS genštabas (1985–1990)=
Gaudučiai TSRS topografiniame žemėlapyje[7][8]. |
|-| Retromaps=
|
</tabber>
Šaltiniai
- ↑ Vietovardžių žodynas (Lietuvių kalbos institutas, 2007 m.)
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. Kaunas, 1925, p. 113
- ↑ Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 1. Vilnius, 1966, p. 529
- ↑ 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai, t. 1.Vilnius, 1993, p. 460
- ↑ Kartenos seniūnijos pateikti duomenys
- ↑ Gaudučiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 529 psl.
- ↑ Gaudučiai SSRS genštabas 1985–1990 m.
- ↑ Gaudučiai loadmap.net