Gediminas Motuza Matuzevičius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
(Nukreipta iš puslapio Gediminas Motuza-Matuzevičius)
Gediminas Motuza Matuzevičius
Gediminas Motuza Matuzevičius.jpeg

Gimė 1946 m. rugpjūčio 24 d. (77 m.)
Vilnius

Sutuoktinis(-ė)
  • Virginija Motuzienė Matuzevičienė
  • 1949 m. rugpjūčio 12 d., Pakruojis
Vaikai
  • Laimis Motuza Matuzevičius
  • 1976 m. gegužės 20 d., Vilnius

  • Vykintas Motuza Matuzevičius
  • 1978 m. gegužės 9 d., Vilnius

  • Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė
  • 1980 m. rugsėjo 26 d., Vilnius

  • Algirdas Motuza Matuzevičius
  • 1985 m. gruodžio 12 d., Vilnius

Veikla
geologija, Lietuvos mokslų akademijos akademikas
Pareigos
  • 1973-1982 Lietuvos geologijos valdybos Kompleksinės geologijos ekspedicijos, būrio viršininkas

  • 1982-1984 Mozambiko nacionalinės direkcijos petrografas–konsultantas

  • 1984-1991 Geologijos instituto Regioninės geologijos skyriaus vadovas

  • 1991-1998 Lietuvos geologijos tarnybos direktorius

  • 1998-2000 Geologijos instituto Giluminės geologijos skyriaus vadovas

  • 2000-2002 AB „Geonafta“ Geologijos skyriaus viršininkas.


Išsilavinimas
  • 1952-1963 Vilniaus mokyklos, 23-oji vidurinė mokykla, moksleivis


  • 1969-1972 Retųjų elementų geochemijos, mineralogijos ir kristalo chemijos institutas Maskvoje, aspirantas

Kvalifikacija
  • 1973 Geologijos-mineralogijos mokslų kandidatas, (1993 m. nostrifikuota į fizinių mokslų daktarą)


Narystė MA
  • 2002 Lenkijos mokslų ir menų akademijos užsienio narys

  • 2012 Lietuvos Mokslų Akademijos tikrasis narys

Gediminas Motuza Matuzevičius (1946 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje) – geologas, fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos akademikas.

Moksleivio ir studijų metai

1952 m. pradėjo lankyti mokyklą Naujoje Vilnioje ir 1963 m. baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą. Mokėsi neblogai, kiek aukščiau vidutinio lygio, bet pirmūnu nebuvo. Domėjosi literatūra, istorija, geografija, chemija. Reikšmingą įtaką, kaip pavyzdinės asmenybės turėjo mokytojai: J. Jatkauskienė; Grigėniėnė, Nekrošienė, Petrulienė, J. Petkevičius, Stravinskas, Sviklas. Konkrečia užklasine veikla sistemingai neužsiiminėjo, tik sportavo ir dalyvavo turistinėse kelionėse.

1963 m. norėjo stoti į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto geologijos specialybę. Apie geologiją žinojo nedaug, bet patiko tai, kad ten mokslas derinasi su konkrečiu gamybiniu darbu, o darbas susijęs su kelionėmis. Dėl tuo metu buvusio amžiaus cenzo į šią specialybę jo nepriėmė. Teko pradėti geografijos studijas ir tik po metu persikelti į geologiją.

Tuo metu buvo ruošiami daugiausiai hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos pakraipos specialistai, nes jų trūko. Bet iš kiekvieno kurso kelis studentus rengė ir pagal specializaciją „Geologinė nuotrauka ir naudingųjų iškasenų paieškos“. Ją pasirinkę studentai paskaitų neturėjo – mokėsi savarankiškai pagal nurodytas programas.

Studijų metais dalyvavo VU studentų mokslo draugijos (SMD), VU Sporto klubo, Kraštotyros draugijos ir Turistų (žygeivių) klubo veikloje. Dalyvavo ir rengė (kartu su Tadu Šidiškiu, Valentinu Baltrūnu ir kt.) savaitgalio ir atostogų žygiai po Lietuvą, kurie buvo kraštotyrinio, pažintinio, šviečiamojo pobūdžio, su įdomių vietų ir žmonių lankymu, liaudies dainom. Buvo švenčiamos senosios šventės (Vėlinės, lygiadieniai), keliaujama į lietuvių salas Baltarusijoje. Per 1968 m. žiemos atostogas slidėmis kirsta visa Lietuva: nuo Adutiškio (Baltarusijos pasienyje) iki Palangos (450 km per 9 dienas) (kartu su V. Šliogeryte, A. Jasu, T. Šidiškiu).

1968 m. baigė Vilniaus universitetą su pagyrimu, pagal specialybę geologinė nuotrauka ir naudingųjų iškasenų paieškos, įgydamas inžinieriaus – geologo kvalifikaciją.

Tolesniu mokslo keliu

Studijuodamas universitete G. Motuza Matuzevičius domėjosi tikimybių teorijos ir matematinės statistikos taikymu geologijoje, bendravo su dėstytoju, Algimantu Bikeliu, kuris pasiūlė jam gilintis į šią sritį. Tuo metu buvo vystomas matematinių metodų, ypač statistinių diegimas ir taikymas daugelyje sričių (taip pat ir geologijoje). Tai buvo ir Lietuvos Fizikos ir matematikos instituto (FMI) viena viena tyrimo krypčių.

Baigiant universitetą FMI iniciatyva Gediminas buvo paskirtas į jį dirbti. Čia jis 1968 m. rudenį buvo nusiųstas į aspirantūrą Maskvoje į „Retųjų elementų geochemijos, mineralogijos ir kristalo chemijos institutą“, kur dirbo Dmitrijus Rodionovas, vienas iš tuo metu geologijos matematizavimo lyderių, neseniai apsigynęs ir daktaro (habilituoto) disertaciją, kuris ir tapo jo vadovu. Disertacijos tema buvo „Rytų Užbaikalės rūdinių telkinių išsidėstymo dėsningumų tyrimas matematinės statistikos metodais“.

Darbo tikslas buvo nustatyti ir pagrįsti rūdinių telkinių išsidėstymo dėsningumus ir pagrįsti tai matematiniais metodais. Užbaikalėje (Čitos sritis) buvo labai daug įvairiausių telkinių – spalvotų ir retų metalų. Todėl buvo užduotis nustatyti kas kontroliuoja jų susidarymą ir išsidėstymą. Ir tuo remiantis išskirti jų prognozinius plotus. Todėl Gediminui teko padirbėti kaip geologai sako ir „laukuose“.

Aspirantūros laikotarpyje 19701971 m. jam teko mokslus nutraukti ir tarnauti eiliniu Sovietinėje armijoje.

Aspirantūra baigėsi 1972 m. gruodžio mėn., o 1973 m. kovo 29 d. Maskvoje, tame pat institute jis apsigynė disertaciją, už kurią buvo suteiktas geologijos-mineralogijos kandidato mokslo vardas (1993 m. nostrifikuotas į gamtos mokslų daktaro vardą).

Profesinė karjera

Po aspirantūros jam buvo pasiūlyta toliau dirbti mokslinį darbą FMI arba Geologijos institute, tačiau studijuojant paaiškėjo, kad matematinių metodų taikymo geologijoje galimybės yra ribotos dėl gamtoje veikiančių procesų ir jų sąsajų įvairovės ir sudėtingumo. Todėl baigus doktorantūrą jis nutarė užsiimti praktiniu geologo darbu, kad įgyti asmeninės praktinės patirties.

1973 m. Gediminas Motuza Matuzevičius pradėjo savo praktinę veiklą Lietuvos geologijos valdybos Kompleksinės geologijos ekspedicijos (KGE) būrio viršininko pareigose. Tuo metu Lietuvoje prasidėjo kristalinio pamato giluminis geologinis kartografavimas ir jam pasiūlė vadovauti būriui, kurio paskirtis vykdyti tuos darbus Pietų Lietuvoje – sudarinėti kristalinės plutos, seniausio Lietuvoje geologinio klodo žemėlapius, ieškoti naudingųjų iškasenų. Tam buvo daromi geofiziniai (gravitacinio ir magnetinio lauko) ir gręžiniais iškelto kerno analitiniai tyrimai.

1982 m. TSRS Geologijos ministerija pasiūlė Lietuvos geologijos valdybai skirti petrografijos specialistą darbui Mozambike, Nacionalinėje geologijos direkcijoje. Lietuva į šias pareigas atrinko Gediminą. Taip du metus toje šalyje teko dirbti petrografinį darbą, tiriant uolienas, dalyvaujant ekspedicijose, geologinio kartografavimo ir naudingųjų iškasenų paieškų projektuose.

1984 m. G. Motuza Matuzevičius grįžęs iš Mozambiko įsidarbino Geologijos instituto Regioninės geologijos skyriaus vadovu.

1991 m. jis tapo Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriumi.

19982000 m. – Geologijos instituto Regioninės geologijos skyriaus vadovas.

20002002 m. jis buvo AB „Geonafta“ Geologijos skyriaus viršininkas.

19741978 m. Gediminas Motuza Matuzevičius dirbo Vilniaus universitete valandiniu dėstytoju. 1994 m. tą darbą jis vėl atnaujino. 2002 m. darbas VU tapo pagrindine darboviete, kuris tęsiasi ligi šiol – iki 2005 m. Gediminas Motuza dirbo docento pareigose, 2005 m. jis tapo Geologijos ir mineralogijos katedros vedėju (iki 2011 m.), einant profesorius pareigas. 2006 m. apsigynė habilitacinį darbą ir 2008 m. tapo profesoriumi.

Greta pagrindinio darbo dalyvauta sezoninėse mokslinėse ekspedicijose ir išvykose: Pamyre (1968 m.); Jakutijoje (1981, 1987, 1988), Norvegijoje (1994–2015); Čilėje (2002), Mozambike (2004–2005); Švedijoje (Afganistane (2008 ir 2011) ir kitur.

2002 m. išrinktas Lenkijos Menų ir mokslų akademijos užsienio nariu.

2012 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.

Mokslinė veikla

Pagrindinis Gedimino Motuzos Matuzevičiaus tyrimų objektas buvo kristalinė pluta Lietuvoje, susidariusi ankstyviausio Žemės geologinio laikotarpio – prekambro metu, prieš 1,9-1,8 mlrd. m. Kristalinė pluta buvo tiriama geologinio kartografavimo, giluminio seisminio zondavimo, petrografiniais, geocheminiais, radiologinio datavimo ir kitais metodais.

Lietuvos kristalinės plutos tyrimus Gediminas Motuza Matuzevičius pradėjo 1973 m. vadovaudamas Pietų Lietuvos kristalinio pamato giluminio geologinio kartografavimo darbams. Tai buvo didelio mąsto kompleksiniai darbai, apimantys detalius geofizinius (gravimetrinius ir megnetometrinius) tyrimus, gręžimą ir įvairiapusišką kerno medžiagos analizę bei šių duomenų apibendrinimą. Vėliau tyrimus išplėtė po visą Lietuvą, įsijungė į tarptautinius darbus apimančius ir gretimus kraštus (Latviją, Estiją, Lenkiją, Baltarusiją, Švediją, Norvegiją).

Perėmęs pirmosios tyrėjų kartos įdirbį (V. Vasiljevo, R. Gailiaus) Gediminas papildė jį gausia nauja faktine gamybinių ir mokslinių tyrimų medžiaga, gauta jau šiuolaikiniais analitiniais metodais ir ją nagrinėjo bei apibendrino vadovaujantis šiuolaikine geologine paradigma (Litosferos plokščių tektonikos teorija).

Jis inicijavo ir dalyvavo tarptautiniuose plutos ir viršutinės mantijos tyrimų eksperimentuose EUROBRIDGE, POLONAISSE, PASSEQ, kurių rezultatai leido atskleisti naujus kristalinės plutos sandaros, bruožus, naujai suprasti jos susidarymą, nustatyti amžių ir raidos istoriją, įvesti Lietuvos kristalinio pamato tyrimus į tarptautinę sferą.

Šie tyrimai yra reikšmingi ir praktiniu požiūriu, nes kristaliniame pamate randami įvairių metalų, bei kitų naudingųjų iškasenų telkinių; jo sandaros ir sudėties ypatybės lemia geoterminių išteklių susidarymą; kristalinėse uolienose galimas požeminių saugyklų įrengimas. Kristalinės plutos sandaros ypatybės turėjo įtakos nuosėdinės storymės raidai bei sandarai, jos hidrogeologinių ypatybių ir joje esančių naudingųjų iškasenų telkinių ir naudingųjų savybių (struktūrų) susidarymui. Kai kurie kristalinės plutos sandaros bruožai (lūžiai, blokai) svarbūs numatant šiuolaikinių geologinių procesų eigą, vertinant gamtinius pavojus (žemėdrebas).

Be tiesioginių kristalinio pamato tyrimų G. Motuza nagrinėjo kristalinio pamato sandaros bruožų įtaką nuosėdinės storymės raidai; keletas jo darbų skirta kvartero geologijos, mokslo istorijos klausimams.

Disertacija

1973 m. kovo 29 d. apgynė Lietuvos respublikos geologijos mokslų daktaro disertaciją „Naudingųjų iškasenų telkinių išsidėstymo rytų Užbaikalėje dėsningumų tyrimas, naudojant matematinės statistikos metodus“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigose: Mineralogijos, geochemijos ir retųjų elementų kristalochemijos institutas.

Tyrimų rezultatai

  • Nustatyti pagrindiniai Lietuvos ir kaimyninių kraštų kristalinio pamato sandaros bruožai, išskirti genetiniai uolienų kompleksai (pirminių nuosėdinių, magminių – vulkaninių bei intruzinių, metasomatinių, tektonitų, impaktitų), nustatytos jų susidarymo tektoninės sąlygos ir aplinka.
  • Pirmą kartą Lietuvoje, panaudojus U-Pb, Sm-Nd, Re-Os radiologinio datavimo metodus (kartu su J. Mansfeldu, S. Klaesonu, H. Stein) nustatytas Lietuvos kristalinės plutos amžius ir pagrindiniai raidos etapai.
  • Tarptautiniais giluminio seisminio zondavimo eksperimentais EUROBRIDGE ir POLONAISE ištirta Lietuvos teritorijos plutos ir viršutinės mantijos giluminė sandara iki 90 km gylio, o eksperimento PASSEQ duomenys sudaro prielaidas nustatyti litosferos sandarą iki 200–300 km gylio.
  • Apibendrinus daugiau kaip 500 gręžinių kerno, giluminio seisminio zondavimo ir potencialiųjų laukų tyrimų duomenis sudaryti Pietų Lietuvos (M1:200000) ir visos Lietuvos (M 1:400000) kristalinio pamato geologiniai žemėlapiai apibendrintai išreiškiantys dabartines žinias apie kristalinio pamato sandarą ir raidą.
  • Nustatyta, kad svarbiausios Lietuvos kristalinės plutos sritys – Vakarų Lietuvos ir Rytų Lietuvos susidarė skirtingų litosferos plokščių sudėtyje ir skiriasi plutos storiu, sandara, sudėtimi, amžiumi ir raidos istorija.
  • Išskirta Vidurio Lietuvos sandūros juosta, kaip šių litosferos plokščių kolizijos vieta, kurią žymi staigūs plutos giluminės sandaros pokyčiai ir specifinis magminių uolienų kompleksas, susidaręs virš subdukcijos ruožo, kontinentinio magminio lanko tektoninėje aplinkoje, prieš 1,845-1,843 mlrd. metų.
  • Išskirtas Kuršių čarnokitinių uolienų batolitas – viena stambiausių tokios sudėties intruzijų Rytų Europos kratone. Apibudinta jo sudėtis, nustatytas, magmos šaltinis susidarymo tektoninės sąlygos ir amžius (1,85-1,82 mlrd. m.). Kuršių intruzinis kompleksas sukoreliuotas su vienalaikiu Askersundo kompleksu Švedijoje (Vesterviko plote), tuo pagrindžiant šių sričių geologinį bendrumą.
  • Išskirti jauniausių kratoninių granitoidų kompleksai – Kabelių, Pietų Lietuvoje (1,5 mlrd. m.) ir Žemaičių Naumiesčio, Vakarų Lietuvoje (1,46 mlrd. m.).
  • Lietuvos kristaliniame pamate nustatytos skalūnavimo juostos (Telšių, Drūkšių-Polocko, Vilniaus-Eišiškių), apibudintos jas sudarančios uolienos (milonitai), nustatyta jų tektoninė prigimtis, susidarymo sąlygos ir jų reaktyvavimas.
  • Surastas (kartu su bendradarbiais) ir ištirtas Varėnos geležies rūdos telkinys, išskirta Varėnos rūdinė juosta. Iškelta hipotezė, dėl metasomatinio (skarninio) šių telkinių genetinio tipo, jų formavimosi veiksnių ir etapų, ir jų sugretinimo su Aldano skydo (Jakutija) geležies telkiniai (Tajožnoje, Dios, Leglijer ir kt.).
  • Surasta Cu-Mo rūdos apraiška Pietų Lietuvoje, nustatytas jos genetinis ryšys su Kabelių granito intruzija, pagrįstas artimu amžiumi, gautu Re-Os metodu datavus molibdenitą. Šis darbas įvertintas žurnalo „Mineralium Deposita“ geriausio metų straipsnio premija.
  • Iškelta hipotezė dėl Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos prigimties ir jos intensyviausių lokalių anomalijų sąryšio su Žemaičių Naumiesčio komplekso granitų kūnais, dėl jų padidinto radioaktyvumo. Parodytas šių anomalijų, kaip sustiprintų geoterminių sistemų, tinkamų elektros gamybai perspektyvumas.
  • Nustatyta, kad kristalinės plutos sandaros bruožai „paveldimi“, t.y. įtakoja nuosėdinės storymės sandarą, jos savybes, hidrogeologines sąlygas, kitus geologinius procesus.
  • Geologinio kartografavimo darbų metu surastas Mizarų smūginis krateris ir nustatyta jo kosmogeminė kilmė, nustatyta Veprių (kartu su R. Gailiumi) ir Duobelės (Latvijoje) kraterių kosmogeninė prigimtis, apibudinta sandara, susidarymo laikas.
  • Iškelta prielaida, dėl geologinės sandaros ypatumų sąsajų su lietuvių etninių ir tarminių sričių išsidėstymu, ir galimo geografinio determinizmo pasireiškimo susidarant lietuvių etnosui.

Moksliniai geologiniai tyrimai užsienyje

  • Nustatytas Vakarų Lietuvos kristalinės plutos sandaros ir raidos bendrumas ir koreliacijos galimybės su pietvakarių Švedija (Vesterviko sritis).
  • Sudarytas Ringvasojos žalųjų skalūnų juostos (Ringvasojos sala, Trumsė) centrinės dalies žemėlapis, išaiškinta jos sandara ir raida. Nustatyta uolienų vulkaninė kilmė, jų susidarymas litosferos plokščių sandūroje, surastas paleovulkanas, nustatytas archejinis šių darinių ir procesų amžius (anksčiau tai buvo priskiriama proterozojui).
  • Sudarytas Kvalojos salos (Trumsė) dalies geologinis žemėlapis, nustatytas alochtoninis Kvalojos bloko slūgsojimas, jo deformavimas kaledoninės kalnodaros metu.
  • Sudarytas Skonlando srities (Trumsė) geologinis žemėlapis (kartu su B. Zvaan), išaiškinta šio rajono geologinė sandara, surasta aukštos kokybės marmuro telkinių, jų prognoziniai plotai, nustatytas marmurų amžius, pagal Sr ir C izotopų santykį pritaikant V. Meležiko pasiūlytą datavimo būdą.
  • Sudarytas (su bendraautoriais) mažai ištirtų šiaurinių Mozambiko provincijų Zambezės, Njasos, Nampulos geologinis žemėlapis M1:250000 (viso 50 000 km2 plote). Nustatyti nauji šios srities sandaros ir raidos bruožai. Straipsnis apie tai įvertintas žurnalo „South African Journal of Geology“ geriausios metų publikacijos apdovanojimu.
  • Pirmą kartą per pastaruosius 40 metų atlikti lauko tyrimai (geologinis rekognoskavimas, naudingųjų iškasenų paieškos) Afganistano Goro provincijoje (kartu su S. Šliaupa). Parengtas Goro provincijos centrinės dalies geologinės sandaros ir naudingųjų iškasenų perspektyvumo apibudinimas, surastos naujos naudingųjų iškasenų apraiškos (chromo, aukso, jaspio, marmuro) ir metalogeniniai veiksniai (greizenizacijos, skarnavimo procesų apraiškos). Nustatyti centrinio Afganistano raidos etapai ir jų sąsajos su Indijos-Azijos kolizija. Darbas buvo atliktas LR Užsienio reikalų ministerijos užsakymu.

Lietuvos geologijos mokslo istorija

  • Darbai apie geologą Igną Domeiką, kurio keliais 2002 m. buvo surengta mokslinė-memorialinė ekspedicija I. Domeikos keliais po Čilės Andus ir Atakamos dykumą (vadovas V. Vitkauskas).
  • Paskelbtas straipsnis apie Juozo Lukoševičiaus mokslinį palikimą (kartu su G. Žaludiene).
  • Tirti senieji Vilniaus universiteto mineralų ir uolienų rinkiniai.
  • Kartu su Vroclavo universiteto petrologais, paskelbtas straipsnis apie statybinio akmens, naudoto Valdovų rūmų apdailai kilmiavietes.

Darbo Lietuvos geologijos tarnyboje rezultatai

1991 m. kovo mėnesį buvo paskirtas pirmuoju naujai įsteigtos Valstybinės (vėliau Lietuvos) geologijos tarnybos (LGT) direktoriumi, kuriuo dirbo iki 1998 m pabaigos. Dirbant šiame poste (kartu su bendradarbiais ir kitų susijusių institucijų atstovais) buvo atlikti šie darbai:

  • Sukurta šiuolaikinė europietiško tipo nacionalinė geologijos tarnyba, skirta valstybės politikos gelmių apsaugos, tyrimo ir naudojimo srityje įgyvendinimui, valstybinių geologinių tyrimų vykdymui, duomenų apie Žemės gelmes kaupimui. LGT viena pirmųjų iš posovietinių valstybių buvo priimta į Europos geologinių tarnybų sąjungą (Forum of European Geological Surveys – FOREGS).
  • Buvo parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Žemės gelmių įstatymas ir sukurta teisinė Žemės galmių naudojimo, tyrimo ir apsaugos reguliavimo teisinė sistema, be kitko, numatanti valstybinę visų duomenų apie žemės gelmes (taip pat kerno) nuosavybę.
  • Įvykdyta geologijos sferos privatizacija, išvengiant kvalifikuotų geologų bedarbystės, profesijos keitimo ar emigravimo.
  • Pradėtas naftos ir kitų gelmių išteklių gavybos licencijavimas ir teisinis reguliavimas.
  • Vykdyti tarptautiniai geologinių tyrimų projektai.
  • Parengta ir įgyvendinta nacionalinė programa „Geologija visuomenei“, apimanti:
    • Sistemingą geologinį kartografavimą.
    • Valstybinio monitoringo sistemos palaikymą ir plėtimą (hidrogeologinio, geodinaminio, geocheminio).
    • Ekogeologinius tyrimus.
    • Valstybinės geologijos informacinė sistemos, valdoma šiuolaikinėmis programinėmis priemonėmis, sukūrimą
    • Naudingųjų iškasenų perspektyvų įvertinimą: požeminio vandens, naftos; statybinių medžiagų, durpių, geležies rūdos; druskos, gintaro, glaukonito, geoterminių išteklių, deimantų.

Pedagoginė veikla

Parengti ir skaityti kursai:
  • Naudingųjų iškasenų telkinių geologija.
  • Magminių ir metamorfinių uolienų petrologija.
  • Bendroji geologija (Geologijos pagrindai).
  • Šiuolaikiniai petrologinių tyrimų metodai.
  • Geologinio kartografavimo pagrindai (iš dalies).
  • Istorinė geologija (iš dalies).
  • Europos geologijos (iš dalies).
  • Baltijos kraštų geologija (iš dalies).
  • Geologinio kartografavimo praktika orogeninėse srityse (Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje), sudaryta praktikos programa, maršrutuai ir apie 20 metų jai vadovauta.

19731974 m. vadovavo Vilniaus pedagoginio instituto geografijos specialybės studentų lauko praktikai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

20062011 m. Skaitė pavienes paskaitas Varšuvos, Rygos, Klaipėdos, Vytauto Didžiojo universitetuose. Vadovavo kursiniams, diplominiams darbams.

Daktarinių darbų vadovas ar konsultantas:
  • Skridlaitė Gražina. Metasomatozė Varėnos geležies rūdos zonoje Pietų Lietuvoje.
  • Vėjelytė Irma. Telšių ir Drūkšių-polocko deformacijos zonos: petrografija ir U/Pb geochronologija. 2011.
  • Janutytė Ilma. Viršutinės mantijos sandara transeuropinės sandūros zonos srityje. 2014.
  • Kirkliauskaitė Vaida. Retųjų žemių ir susijusių elementų metalogenija Pietų Lietuvoje.

Geologijos bakalauro ir magistro studijų programų komiteto pirmininkas.

20062015 m. – Geologijos krypties Jungtinės Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro doktorantūros komiteto pirmininkas.

Vadovėliai ir mokymo priemonės:
  1. Magminių ir mefamorfinių uolienų petrologija, vadovėlis. Vilniaus universitetas, 2006 m.
  2. Kaip veikia Žemė. Geologijos pagrindai. Vadovėlis. Vilniaus universitetas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 2013.
  3. Bendrosios geologijos pratybos. Mokymo priemonė. Vilniaus universitetas, 2010. CD.
  4. Geologinio kartografavimo praktikos orogeninėse srityse (Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje) vadovas. Vilniaus universitetas, 1995–2015. CD.

Visuomeninė veikla

  • Lietuvos Aplinkos apsaugos draugijos Kompleksinės geologinės ekspedicijos grupės narys (nuo 1974 m.), vadovas. Buvo organizuojamas aplinkosauginis švietimas (susirinkimai, paskaitos, diskusijos); kelionės po įdomius gamtos objektus; saugomų geologijos objektų tyrimai ir tvarkymas; naujų saugotinų geologinių objektų siūlymai; geologinių darbų kontrolė jų poveikio aplinkai mažinimas; bendradarbiauta su Latvijos ir Estijos geologais gamtosaugininkais.
  • Lietuvos kraštotyros draugijos narys
  • Dalyvavimas folkloriniuose būreliuose (ansambliuose). Geologų ansamblis „Apynys“ (iki 2000 m.).
  • Sportas – daug metų dalyvavo Baltijos respublikų ir visasąjunginėse geologų spartakiadose, kaip Lietuvos geologų rinktinės narys.
  • Narystė TSKP (1977–1988)
  • Dalyvavimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdyje, nuo 1988 m. Sąjūdžio Vilniaus geologinių įstaigų koordinatorius.
  • Vilniaus miesto Tarybos deputatas 1990–1995 m.
  • Dalyvavo 1991 m. sausio įvykiuose, kur (kartu su V. Vyrukaičiu ir kt.) organizavo Parlamento išorinę gynybą, žmonių srautų reguliavimą
  • Lietuvos geologų sąjungos pirmininkas (1989–1991 m.), garbės narys
  • Dalyvavimas Valstybės sienos su Rusija ir Latvija delimitavimo komisijos darbe (1994–1998 m. Gauta Prezidento Valdo Adamkaus padėka ir atminimo medalis.
  • Dalyvauta Lietuvos Mokslų akademijos komisijos dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo darbe bei rengiant Žemės gelmių įstatymo pakeitimus. Gauta Seimo Aplinkos apsaugos komiteto padėka.
Mokslo populiarinimas, švietimas

Nuo 1974 m. bendradarbiauta žiniasklaidoje – spaudoje, TV, radijuje, paskelbta per 100 mokslo populiarinimo straipsnių geologine, ekologine, kelionių, aplinkosaugos ir kt. tematika.

Kelionių knyga: Tarp Ruvumos ir Maputu“ 1988

Dalyvauta kuriant TV filmus:

  • Domeikos sindromas (2002)
  • Kol Saulė lanko mus (2004)
  • Lietuvio genas (2008)

Kilmė ir šeima

Tėvai – Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius (1910 m. gruodžio 24 d. Rygoje – 1990 m. lapkričio 11 d. Vilniuje), dailininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Jo tėvai Zigmas ir Kazimiera. Baigė Kauno meno mokyklą 1932 m.
– Elga Kaktyn (Pētersone)-Motuzienė-Borutienė (1917 m. gruodžio 5 d. Maskvoje – 2005 m. liepos 14 d. Vilniuje, palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse), filologė (VU, 1960). Jos tėvai Artūras ir Alma.
Sesuo – Elga Boči (1948 m. lapkričio 2 d. Vilniuje – 2002 m. kovo 6 d. Vilniuje), dailininkė, odininkė, baigė Talino dailės institutą.

Šeima – žmona Virginija Motuzienė Matuzevičienė (iki 1975 m. spalio 25 d. Šavareikaitė, g. 1949 m. rugpjūčio 12 d. Pakruojyje), tautodailininkė-keramikė
Vaikai – Laimis Motuza Matuzevičius (g. 1976 m. gegužės 20 d. Vilniuje), teologijos studentas, VDU.
Vykintas Motuza Matuzevičius (g. 1978 m. gegužės 9 d. Vilniuje), geologas, amatininkas-peilininkas.
Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė (Keen, g. 1980 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje), archeologė (magistras VU, doktorantūra Kembridžo universitete, kur apsigynė disertaciją ir gavo PhD laipsnį).
Algirdas Motuza Matuzevičius (g. 1985 m. gruodžio 12 d., Vilniuje), architektas, baigė VGTU.

Bibliografija

Gedimino Motuzos-Matuzevičiaus tyrimų rezultatai paskelbti daugiau kaip 210 publikacijų (dauguma su bendraautoriais): straipsniai; monografijos; moksliniai pranešimai.

  • Tarp Ruvumos ir Maputu, kelionių knyga, 1988 m.
  • Iš kur atėjome, monografija, 2008 m.

Šaltiniai

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Edvinas Giedrimas – autorius – 100% (+50-0=50 wiki spaudos ženklai).