Gediminas Vitkus

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Gediminas Vitkus
Vaizdas:Gediminas Vitkus.jpg
Gediminas Vitkus
Gimė 1962 m. vasario 16 d. (62 m.)
Vidsodis, Kelmės rajonas
Veikla
Lietuvos politologas, mokslų daktaras, profesorius. Lietuvos respublikos politikos mokslų daktaras.

Gediminas Vitkus (g. 1962 m. vasario 16 d., Vidsodis, Kelmės rajonas) – Lietuvos politologas, mokslų daktaras, profesorius. Lietuvos respublikos politikos mokslų daktaras.

Biografija

1979 m. baigė Telšių 3-iąją vidurinę mokyklą (dabar – Telšių Germanto pagrindinė mokykla), 1979–1984 m. mokėsi Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Filosofijos fakultete. 1984–1986 m. stažavosi Vilniaus universitete, 1986–1989 m. studijavo Maskvos M. Lomonosovo valstybinio universiteto Filosofijos fakulteto aspirantūroje.

1988–1992 m. dirbo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Politologijos katedros asistentu, 1992–1995 m. ėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotojo pareigas.

1993 m. Vilniaus universitete apgynė Socialinių mokslų srities Politologijos krypties daktaro disertaciją „Tarptautinės politinės integracijos teorijų raida“.

1995–1998 m. Europos integracijos studijų centro direktorius. Nuo 1995 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, nuo 2007 m. – profesorius.

2001–2013 m. ėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos Politikos mokslų katedros vedėjo pareigas. 2010 m. jam suteiktas šios aukštosios mokyklos pedagoginis profesoriaus vardas.

Nuo 2013 m. yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos studijų katedros vedėjas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademijos Karo mokslų instituto Strateginių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Žmona – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Reda Griškaitė, dukros – Evelina Agota ir Joana.[1]

Disertacija

1993 m. gruodžio 16 d. apgynė Lietuvos respublikos politikos mokslų daktaro disertaciją „Tarptautinės politinės integracijos teorijų raida“. Disertaciją apgynė mokslų įstaigoje: Vilniaus universitetas.

Moksliniai interesai

Specializuojasi Europos studijų ir Tarptautinių santykių tyrimuose. Pagrindiniai moksliniai interesai: Europos Sąjungos politika ir integracija, Lietuvos ir Rusijos santykiai, mažosios valstybės.[2]

Profesinė ir visuomeninė veikla, stažuotės

1991 m. stažavo Kopenhagos universitete, 1992 m. – Ženevos Aukštųjų tarptautinių studijų institute, 1994 m. – Amerikos universitete Vašingtone, 2000 m. – Danijos žmogaus teisių centre Kopenhagoje, 2005 m. – Virdžinijos karo institute Leksingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, 2013 m. – Švedijos nacionaliniame gynybos koledže Stokholme. 1998–1999 m. dalyvavo Europos Sąjungos dėstytojų rengimo programoje Carlo Duisbergo centre Vokietijoje. Skaitė paskaitas Varšuvos, Pizos ir Paduvos universitetuose.

Nuo 1989 m. žurnalo Politologija, nuo 1998 m. – žurnalo Lithuanian Foreign Policy Review redakcinės kolegijos narys. Nuo 2002 m. žurnalo Lietuvos metinė strateginė apžvalga atsakingasis redaktorius. Nuo 1991 m. – Lietuvos politologų asociacijos narys, 1999–2001 m. – Lietuvos politologų asociacijos prezidentas. Nuo 1999 m. – Pilietinių iniciatyvų centro narys. 2011–2015 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto nariu.

Projektas Lietuvos karai

2012–2014 m. Gediminas Vitkus inicijavo mokslinių tyrimų projektą „Lietuvos XIX–XX a. nacionalinė kariavimo patirtis: sisteminė kiekybinė analizė“. Tyrimas, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba, buvo vykdomas vadovaujantis Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta viena iš universaliausių ir ilgiausiai karus tyrusio projekto „Karo koreliatai“ (angl. Correlates of War) metodika. Susipažinus su naujausia 2010 m. šio projekto knyga Resort to War, buvo pastebėta, kad nors tarp visų 1816–2007 m. pasaulyje vykusių karų paminėti ir keturi didelio masto Lietuvos karai, kuriuose buvo kovojama su Lietuvos vėliava ir kurių aukų skaičius viršijo 1 000 kovotojų per metus, apie juos pateikiami faktiniai duomenys nepakankamai tikslūs, prieštaringa ir pati jų samprata bei interpretacija. Tai paskatino imtis atitinkamų karų analizės Lietuvoje.

Remiantis minėta metodika bei istoriografijoje ir archyvų fonduose saugoma istorine medžiaga buvo sistemiškai aprašyti keturi XIX–XX a. vykę Lietuvos karai: 1830–1831 m. sukilimas (parengė dr. Virgilijus Pugačiauskas), 1863–1864 m. sukilimas (parengė dr. Ieva Šenavičienė), 1919–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karas (parengė dr. Gintautas Surgailis) ir Lietuvos partizaninis karas su Sovietų Sąjunga (parengė Edita Jankauskienė).

Šių karų analizė apima šiuos aspektus: kariavusios šalys, karo pradžia ir karo eiga (pagrindiniai etapai), karo našta, nuostoliai, karo pabaiga ir jo padariniai, karo semantika. Lietuvos mokslo kontekste tyrimas unikalus tuo, kad pirmą kartą buvo nuosekliai ir profesionaliai susisteminta faktinė informacija bei surinkti statistiniai duomenys apie XIX–XX a. Lietuvos kariavimo patirtį.

2014 m. šių tyrimų pagrindu buvo išleista monografija Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė. Knyga paskelbta ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, tikintis, kad tai padės užtikrinti šių tyrimo prieinamumą ir kitų šalių mokslininkams, tarp jų ir – „Karo koreliatų“ projekto vykdytojams.[3]

Svarbiausios publikacijos

Monografijos

  • Gediminas Vitkus, sudar. (2014), Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė, Vilnius: Eugrimas, 304 p. = Gediminas Vitkus, ed. (2014), Wars of Lithuania: A Systemic Quantitative Analysis of Lithuania’s National Wars in the Nineteenth and Twentieth Centuries, translated from Lithuanian by UAB “Metropolio vertimai”, Vilnius: Eugrimas, 320 p.
  • Gediminas Vitkus (2006), Diplomatinė aporija: tarptautinė Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 220 p.
  • Gediminas Vitkus, Virgilijus Pugačiauskas, sudar. (2004), Baltarusijos paradoksai: įstrigusi transformacija ir regioninis saugumas, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 215 p.
  • Klaudijus Maniokas, Gediminas Vitkus, sudar. (1997), Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: būklės, perspektyvų ir pasekmių studija, Kaunas: Naujasis lankas, 388 p.

Mokymo priemonės

  • Gediminas Vitkus, Evropski mozaik: 28 država Evropske unije, prevod sa litvanskog: Svetozar Poštić, Beograd: Informacioni centar Evropske unije, 2014, 274 s.
  • Gediminas Vitkus, Europos Parlamentas: 100 klausimų ir atsakymų, Vilnius: Europos Parlamento biuras Lietuvoje, 2014, 145 p.
  • Gediminas Vitkus, Europos mozaika: 28 Europos Sąjungos valstybės, Vilnius: Eugrimas, 2013, 272 p.
  • Gediminas Vitkus, Rasa Aškinytė-Degėsienė, Pilietinis švietimas: pagalbininkas rinkėjui. Skaitinių vadovėlis suaugusiems, Vilnius: Nacionalinis mokymų centras, 2013, 96 p.
  • Rasa Aškinytė-Degėsienė, Gediminas Vitkus, Pilietinis suaugusiųjų švietimas. Neformaliojo suaugusiųjų mokymo(si) modulis, Vilnius: Ugdymo plėtotės centras, 2012, 104 p.
  • Gediminas Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika: trumpas vadovas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, 264 p.
  • Gediminas Vitkus, sudar., Europos Sąjunga: enciklopedinis žinynas, trečiasis, pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Eugrimas, 2008, 352 p.
  • Gediminas Vitkus, Europos Sąjunga ir ne tik ji: 99 terminai, Vilnius: Alora, 2003, 196 p.
  • Gediminas Vitkus, Politologija, trečiasis pataisytas leidimas, Vilnius: Danielius, 2001, 287 p.
  • Gediminas Vitkus, sudar., Studijuojantiems politologiją, Kaunas: Šviesa, 1990, 197 p.

Svarbiausi mokslo straipsniai (nuo 2000 m.)

  • Gediminas Vitkus (2014), “Sprendimų priėmimo proceso Europos Sąjungoje pokyčiai po Lisabonos sutarties įsigaliojimo” in Europos integracijos studijų centras, Lietuva Europos Sąjungoje: metraštis 2009–2013, Vilnius, p. 33–60.
  • Gediminas Vitkus (2013), “Lithuania in the U.S. Foreign and Security Policy: A Version of the WikiLeaks “CableGate” Archive” in András Rácz, ed., The WikiLeaks Cables and Their Impact on the Visegrad Countries and the Baltic States, Budapest: Hungarian Institute of International Affairs, p. 37–53.
  • Gediminas Vitkus (2012), ‘Forest Brothers’ And The Consequences Of Metropole-Periphery Distinction Elimination In The ‘Correlates Of War’ Typology, Journal of Baltic Studies, vol. 43, no 4, p. 515–527.
  • Gediminas Vitkus (2012), “Once more on Advantages and Disadvantages of Metropole-Periphery Distinction Elimination: A Rejoinder“, Journal of Baltic Studies, vol. 43, no 4, p. 539–544.
  • Gediminas Vitkus (2011), “Lietuvos nacionalinė kariavimo patirtis „Karo koreliatų“ duomenų rinkinyje”, Karo archyvas, 2011, t. XXVI, p. 321–346, Résumé, p. 360–361, Summary, p. 373–374.
  • Gediminas Vitkus (2009), “Dabartinis Europos Sąjungos ekonominės ir politinės integracijos etapas – kaip spręsti sendaikčio dilemą?”, Politologija, 2009, Nr. 3 (55), p. 3–29.
  • Gediminas Vitkus (2009), “Russian Pipeline Diplomacy: A Lithuanian Response“, Acta Slavica Iaponica, 2009, vol. 26, p. 25–46.
  • Gediminas Vitkus (2006), “Three Western Myths about Security and Defence Policy of the EU New Member States: Lithuania’s Case” in Gisela Müller-Brandeck-Bocquet, ed., The Future of the European Foreign, Security and Defence Policy after Enlargement, Baden-Baden: Nomos, 2006, p. 111–131 (Würzburger Universitätsschriften zu Geschichte und Politik. Band 9).
  • Gediminas Vitkus (2006), “High Time for Reflection: 15 years of Lithuanian-Russian Relations”, Lithuanian Foreign Policy Review, 2006, no 2(18), p. 140–150.
  • Gediminas Vitkus (2005), “Rusijos – JAV – ES “trikampis” ir mažesnės valstybės 2003–2004 metais”, Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 2004, t. 3, p. 129–152 = Vitkus G. (2005), “Triangle” of Russia – USA – EU and Smaller States in 2003–2004″, Lithuanian Annual Strategic Review 2004, vol. 3, p. 115–140.
  • Gediminas Vitkus (2005), “From Iraq to Ukraine: EU Foreign Policy and Ambitions of the Small(er) States”, Lithuanian Political Science Yearbook 2004, p. 147–160.
  • Gediminas Vitkus (2003), “Besikeičiantis Baltijos jūros regiono saugumo režimas”, Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 2002, t. 1, p. 103–126. = Vitkus G. (2003), “Changing Security Regime of the Baltic Sea Region”, Lithuanian Annual Strategic Review, 2002, vol. 1, p. 109–132.
  • Gediminas Vitkus (2002), “Referendumai dėl narystės Europos Sąjungoje: patirtis, problemos ir pamokos Lietuvai”, Politologija, Nr. 1 (25), p. 3–22.
  • Gediminas Vitkus (2002), “Lithuania” in Antonio Missiroli, ed., Bigger EU, wider CFSP, stronger ESDP? The view from Central Europe, Paris: The European Union Institute for Security Studies, p. 14–18. (Occasional Paper n. 34)
  • Gediminas Vitkus (2002), “Die litauische Ostpolitik – Grundsätze und Probleme”, Osteuropa, September/Oktober, Heft 9/10, S. 1259–1272.
  • Gediminas Vitkus (2001), “Long Way to Normalization of Lithuanian-Russian Relations” in Klaus Zimer, hrsg., Schwierige Nachbarschaften. Die Ostpolitik des Staates Ostmitteleuropas seit 1989 , Marburg: Verlag Herder-Institut, 2001, S.13–38 (Tagungen zur Ostmitteleuropa-Forschung 14).
  • Gediminas Vitkus (2000), “Europos Sąjungos institucinė reforma” in Europos integracijos studijų centras, Europos Sąjunga: institucinė sąranga ir politikos aktualijos, Vilnius: Eugrimas, p. 108-135. = Vitkus G. (2000), “Institutional Reform of the European Union”, Lithuanian Foreign Policy Review, no. 1 (5), p. 61–90.
  • Gediminas Vitkus (2000), “Neoliberal Institutionalism”, in Klaus Segbers, Kerstin Imbusch, eds., The Globalization of Eastern Europe: Teaching International Relations Without Borders, Hamburg: Lit Verlag, p. 97–115.
  • Gediminas Vitkus (2000), “Integration” in Klaus Segbers, Kerstin Imbusch, eds., The Globalization of Eastern Europe: Teaching International Relations Without Borders, Hamburg: Lit Verlag, p. 425–444.

Nuolat pildomą G. Vitkaus mokslinių darbų sąrašą galite rasti šiuo adresu: http://web.vu.lt/tspmi/g.vitkus.[4]

Šaltiniai

  1. ↑ http://web.vu.lt/tspmi/g.vitkus/
  2. ↑ http://www.tspmi.vu.lt/lt/institutas/bendraukime/destytojai/gediminas-vitkus-27
  3. ↑ Gediminas Vitkus, sudar. (2014), Lietuvos karai: Lietuvos XIX–XX a. nacionalinių karų sisteminė-kiekybinė analizė, Vilnius: Eugrimas, 304 p.
  4. ↑ http://web.vu.lt/tspmi/g.vitkus

Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius ir redaktorius – 101% (+15397-130=15267 wiki spaudos ženklai).
Rodomas puslapis "https://m.lietuvai.lt/w/index.php?title=Gediminas_Vitkus&oldid=31558182"