Gegužinė

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Akmuo „Labora“ Šiaulių gegužinėms atminti

Gegužinėkaimo, parapijos jaunimo pasilinksminimas gamtoje.

Istorija

Pradžią Lietuvos gegužinėms davė feodalinių laikų mokyklos. Kasmet gegužės pradžioje jos rengdavo iškilmingas išvykas į gamtą. Aikštė, kurioje vykdavo gegužinė, buvo apsmaigstoma berželiais, įtaisomi žolynais ir gėlėmis papuošti vartai. Ilgainiui gegužines pradėjo rengti kaimo jaunimas, nuo XIX a. vidurio ir miestų darbininkai.

Šiaulių gegužinės

1894 m. Šiaulių priemiesčio Aleksandrijos pušyne įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Šiaulių socialdemokratai gegužines naudojo nelegaliems darbininkų susirinkimams maskuoti.

Vėliau Aleksandrijoje, Bubiuose kasmet vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos, formavusios Lietuvių tautinio sąjūdžio nuostatas. Didžiausia gegužinė įvyko 1903 m. Šiauliuose. Į ją aptarti visuomenės ir kultūros reikalų susirinko inteligentų ir moksleivių iš visos Lietuvos.[1]

Gegužinių atminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot. labora – „dirbk“).

Šaltiniai

  1. Gegužinė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas. - 27 psl.


Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: