Genovaitė Valtarytė

    Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
    Genovaitė Valtarytė
    Genovaitė Valtarytė.png

    Gimė 1936 m. liepos 1 d.
    Pakruojo rajone Linkuvoje
    Mirė 2023 m. spalio 14 d. (87 m.)
    Linkuvoje

    Tėvas Povilas Valtaris
    Motina Izabelija Dauparaitė-Valtarienė

    Veikla
    farmacininkė
    Organizacijos Linkuvos vaistinė

    Išsilavinimas 1955 m. Linkuvos gimnazija,
    Kauno Mažylio medicinos mokykla
    Alma mater 1978 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija


    Genovaitė Valtarytė (1936 m. liepos 1 d. Pakruojo rajone Linkuvoje - 2023 m. spalio 14 d. Linkuvoje) - vaistininkė

    Kilmė ir šeima

    Tėvai

    Cquote2.png
    Elena Kuniutienė (Valtarytė) su šeima

    Povilo Valtario ir Izabelijos Dauparaitės Valtarienės šeima – Linkuvos senbūviai. Povilas Valtaris (1892 – 1942), Karolio Valtario ir Karolinos Kaškelytės Valtarienės sūnus, gyveno Megučionių kaime Linkuvos valsčiuje.

    Povilas Valtaris prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo išvykęs į Rygą darbams. Susikūrus nepriklausomos Lietuvos kariuomenei, išėjo į ją savanoriu; vėliau tarnavo Vokietijoje; po neilgų metų grįžo į Lietuvą. Jo žmona Izabelija Dauparaitė (1893 – 1955) buvo Ūdekų kaimo Juozo Dauparo ir Leonoros Baltaragytės Dauparienės duktė (šių tėvai taip pat ūdekiečiai) Susituokę Povilas ir Izabelija Valtariai įsigijo sklypą Linkuvos naujamiestyje Vaškų gatvėje, pasistatė trobesius ir ėmėsi amato: tėvas daugelį metų dirbo batsiuviu; motina šeimininkavo ir augino vaikus: 1 sūnų Bronių ir 3 dukteris: Eleną, Donatą Oną ir Genovaitę.

    Bronius

    Valtarių sūnus Bronius (1926 – 1978) mokėsi Linkuvos gimnazijoje; karo metu išėjo savanoriu į Plechavičiaus organizuotą Lietuvos karinį dalinį, šį išformavus ir grįžus sovietinei armijai, kurį laiką slapstėsi. Vėliau B.Valtaris dirbo Linkuvos rajono sporto komitete. Po kiek laiko persikėlė į Ramygalą ir ten dirbo sporto srityje. Vedė linkuvos fotografę Aldoną, vėliau tapusia aktyvia miestelio visuomenininke, klubo „Pabūkime kartu“ pirmininke. B. ir A. Valtariai užaugino dukterį Izoldą, gyvenančią ir dirbančią Panevėžyje vaikų darželio logopede.

    Elena

    Elena Valtarytė-Kuniutienė (1925-2008) baigusi 1943 m. Linkuvos gimnaziją, dirbo Linkuvos banke, vėliau – veislininkystės stotyje vyr. buhaltere; po to – Linkuvos buitinio aptarnavimo įmonės vyr. buhaltere. Ištekėjusi už buvusio politkalinio Kazio Kuniučio, užaugino du vaikus: sūnų Algirdą ir dukterį Ireną. Sūnus Algirdas, baigęs Vilniaus Pedagoginio instituto istorijos fakultetą, dirba Klaipėdos savivaldybės sporto komitete; su žmona Skirmanda augina du vaikus: dukterį Agnę ir sūnų Aurimą. Duktė Irena, baigusi Kauno Politechnikos institutą, dirbo Šiaulių projektavimo institute.

    Donata

    Donata Ona Valtarytė

    Valtarytė Ona Donata (1929-2016), baigusi Linkuvos vakarinę vidurinę mokyklą, dirbo Linkuvos MTS, Dovidiškyje. Vėliau perėjo į Lietuvos žemės ūkio technikos Pakruojo rajono skyrių, kur dirbo vyr. prekių žinove. Po to tapo Linkuvos pieninės sandėlininke. Buvo stropi sąžininga ir žmonių gerbiama darbuotoja. Prasidėjus Lietuvoje Sąjūdžio veiklai, aktyviai rėmė visas Sąjūdžio organizuotas akcijas, budėjo prie Lietuvos AT rūmų 1991 m. sausio 13-ąją, dalyvavo Baltijos kelio akcijoje; ne kartą buvo rinkimų komisijos narė; 10 metų vadovavo Linkuvos Katalikių moterų draugijai, yra „Žiemgalos linkuvių“ klubo narė, aktyviai dalyvavusi jo veikoje.


    Cquote1.png
    2005 rudenėlio šventės rengėjai. Lina, Ignas, Irena Valioniai, Donata Valtarytė, Edita Smavičienė, Stanislava Lovčikaitė, Vida Šiurnienė, Kazimiera Bacevičienė, Marytė Pališkienė, Aldona Dukauskienė. Priekyje Vitalijus Kacilevičius, Juozas Pupinis, Vidmantas ir Valionių anūkai.

    Genovaitė

    1955 m. Linkuvoje

    Genovaitė 1955 m. baigė Linkuvos gimnaziją (XXXI laida).


    Baigė Linkuvos vidurinę mokyklą ir mokėsi Kauno Mažylio medicinos mokykloje ir įsigijo farmacininkės specialybę.

    Sugrįžusi į Linkuvą, įsidarbino miestelio vaistinėje.

    1978 m. neakivaizdiniu būdu baigė farmacijos studijas Kauno medicinos institute ir toliau liko dirbti Linkuvos vaistinėje, kur sąžiningai ir kompetentingai išdirbo 35 metus.

    Kaip ir sesuo Donata, Genovaitė aktyviai dalyvauja miestelio kultūrinėje bei visuomeninėje veikloje, yra aktyvi „Žiemgalos linkuvių“ klubo narė. Seserys Donata ir Genovaitė Valtarytės aktyviai rėmė paminklo „Čia mūsų namai“ pastatymo istorinėje senojoje Linkuvos vietoje idėją.



    Linkuvos gimnazijos jubiliejai


    Lakūnė bandytoja Lietuvoje atrado savų

    „Laba diena!“ – lietuviškai pasisveikina amerikietė Sandra Miarecki, tiesdama ranką linkuvei Genovaitei Valtarytei. Buvusi JAV kariuomenės lakūnė-bandytoja, per žingsnį netapusi NASA astronaute, į Linkuvą (Pakruojo r.) atvyko ieškodama savo šaknų. Ir rado. S. Miarecki prosenelė Domicelė – G. Valtarytės tėvo pusseserė.

    Netikėta viešnia

    Su 52-ejų Sandra Miarecki ir ją lydinčiu genealogijos specialistu Vidimantu Kuču susitinkame Linkuvoje. S. Miarecki iš mašinos pasiima, ko gero, poros metrų ritinį – šeimos genealoginį medį. Jame – ir Genovaitės Valtarytės, kurios namų slenkstį netrukus peržengsime, vardas.

    Tarpduryje pasirodo namo šeimininkė, pernai atšventusi aštuoniasdešimtmetį. „Jūsų giminaitė iš Amerikos“, – linkuvei viešnią pristato V. Kučas. Ir šypsodamasis priduria: „Mes tuoj tai įrodysime.“ Ant balta nerta staltiese uždengto stalo svečiai išskleidžia giminės medį. „Mane tiesiog pradėjo krėsti“, – susijaudinusi tai į vieną, tai į kitą svečią žvelgia G. Valtarytė. Ir nuskuba atsinešti akinių.

    Žinia, kad giminės linija driekiasi į Ameriką, linkuvei buvo visiškai netikėta. Kai prieš keletą savaičių sulaukė V. Kučo skambučio ir žinios, kad ją nori aplankyti giminaitė iš JAV, ne visai patikė- jo. Dėl visa ko paprašė kaimynės užeiti, kai atvyks svečiai.

    „Jūsų tėvelis buvo Povilas, o mamytė Izabelė Dauperaitė?“ „Taip!“ – tvirtai atsako G. Valtarytė. Atitinka ir brolio, seserų vardai. Kiek ilgiau kalba sustoja ties G. Valtarytės brolio Bronislovo žmona Aldona Valtariene – žinoma krašto fotografe. Tėvelis Povilas Valtaris (1892–1942) Pirmojo pasaulinio karo metais buvo patekęs į vokiečių nelaisvę, vėliau tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Sovietmečiu šeimoje apie tai nebuvo kalbama: G. Valtarytė šiuos faktus sužinojo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Amerikietiška giminės istorija nebuvo iš viso minima.

    „Sutikrinkime faktus“, – siūlo svečiai. G. Valtarytės atsakymai sutampa su popieriuje išspausdintais vardais, pavardėmis ir gimimo bei mirimo datomis. „O jėzau!“ – negali atsistebėti moteris. Langeliai su vardais ir pavardėmis popieriuje virsta realiais gyvenimais, karta po kartos artėjančiomis prie pradžios. Valtariai, sako ponia Sandra, Pakruojo krašte gyvena nuo seno. Seniausia pavardė genealoginiame medyje – Kristupo Valtario, gimusio apie 1780 metus.

    Emigrantų kelias

    S. Miarecki G. Valtarytei pasakoja emigracijos istoriją, kuri nukelia į XIX –XX amžiaus sandūrą. G. Valtarytės senelio Karolio sesuo Apolonija su Jurgiu Razevičiumi susilaukė trijų dukterų. Šioje istorijoje svarbiausia – Domicelė (1874), G. Valtarytės tėvo pusseserė, Sandros prosenelė. 1903 metais Domicelė Čikagoje ištekėjo už Vincento Juknevičiaus, kilusio iš Gaurės (Tauragės r.). Susilaukė dukters Teklės, ši ištekėjo už John Kowalski. Šeima susilaukė dukters Karen, ji šeimą sukūrė su George Miarecki. Jų dukra ir yra Sandra. Kaip Sandros proseneliai Domicelė Razevičiūtė ir Vincentas Juknevičius atsidūrė JAV? NAUJIENA! EKSKURSIJOS PO ŠIAULIUS KIEKVIENĄ ŠEŠTADIENĮ 12 VAL. (http://siauliai-events.lt/ekskursija-literaturines-staigmenos-siauliuose/)

    V. Juknevičiaus kelionė į Ameriką buvo sudėtinga. Stokodamas lėšų, 1902 metais iš Hamburgo nukeliavo į Škotiją, ten įsidarbino plieno gamykloje. Tik sutaupęs pakankamai lėšų, 1903 metais iš Glazgo išplaukė į Niujorką. Domicėlės kelionė į JAV 1901 metais prasidėjo iš Rygos uosto. Gyvenimas emigracijoje buvo nelengvas. V. Juknevičius Čikagoje dirbo skerdykloje. Ką to meto lietuviams atvykėliams teko patirti Čikagos skerdyklose, romane „Džiunglės“ rašo garsus amerikiečių rašytojas Upton Sinclair.

    „Protėviai nusprendė kurti gyvenimą JAV, kad jų vaikai, vaikų vaikai galėtų gyventi geriau. Mano karta jau gyvena taip“ – sako S. Miarecki ir parodo nuotrauką, kurioje ji – kario uniforma. Kitose nuotraukose – S. Miarecki šeima. „Čia mano vaikai“, – juokiasi rodydama dar vieną fotografiją, kurioje įamžintos katės Atėnė ir Artemidė.

    Nei S. Miarecki, nei G. Valtarytė šeimų nesukūrė. „Seserys!“ – S. Miarecki ištiesia paspausti ranką G. Valterytei. Ir šypsodamasi priduria: „Turime aukštus reikalavimus!“ Ilgametė Linkuvos vaistininkė G. Valtarytė atneša savo albumus ir dėlioja šeimos istorijos fragmentus. Jos tėvas P. Valtaris išsimokė Rygoje batsiuviu, įsikūręs Linkuvoje, vertėsi šiuo amatu. S. Miarecki atidžiai klauso ir pildo užrašus.

    „Aš gimiau šiame name. Čia ir numirsiu“, – sako G. Valtarytė. Nusišypsojusi paatvirauja laukianti 2018 metų ir dvigubos šventės – Linkuvos gimnazijos ir Lietuvos 100-ečio jubiliejų.

    Herojaus paieškos

    S. Miarecki giminės paieškas pradėjo nuo painios istorijos. 1993 metais, per senelio George Miarecki laidotuves, moteris manė pamačiusi vaiduoklį – itin panašų į senelį žmogų. Iš tiesų tai buvo senelio pusbrolis Henry.

    „Jis priėjo prie manęs ir prisistatė. Aš buvau su uniforma, o Henry Antrojo pasaulinio karo metais priklausė JAV armijai. Paklausė, ar žinau, kad mūsų šeimoje yra karo didvyris? Niekada apie tai nebuvau girdėjusi“, – pasakoja ponia Sandra. Vėliau ji gavo laišką ir nuotrauką, kurioje įamžintas išskirtinis vyras su medaliais, bei užrašas – Michael Miarecki, Austrijos armija. M. Miarecki – Sandros prosenelis.

    Kai ponia Sandra palinko prie šaltinių, paaiškėjo, kad asmuo nuotraukoje vilki lenkų armijos uniforma: vadinasi, fotografuota po 1918 metų. Toliau – dar įdomiau. Nepavyko rasti jokių įrašų, kurie patvirtintų, kad M. Miarecki apskritai būtų tarnavęs kariuomenėje. Greičiausiai jis tik nusifotografavo su uniforma, kuri susideda iš skirtingų šalių uniformų dalių. Paaiškėjo, kad vienas medalis – labai žymus, yra jį gavusiųjų žmonių sąrašas. Sąraše M. Miarecki pavardės taip pat nebuvo.

    „Pirmojo Pasaulinio karo metais jam buvo 65 metai. Be to, vienas žmogus negalėjo tiek nuveikti“, – sako amerikietė. Jos nuomone, istorija buvo gerokai proziškesnė. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžę JAV kariai užėmė darbo vietas, o darbo reikėjo ir imigrantams. Greičiausiai ši fotografija buvo atsiųsta iš Lenkijos sūnui, kad šis galėtų parodyti darbdaviui sakydamas: „Man reikia darbo. Žiūrėkite, mano tėvas kariavo kare!“

    S. Miarecki buvo nuvykusi į Lenkiją įsitikinti, ar nuotraukoje tikrai įamžintas Michael. „Žmonės patvirtino. Bet niekas nebuvo matęs jo su uniforma! Ir niekas nebuvo matęs šios nuotraukos, išskyrus vaikus JAV, – šypsosi Sandra. – Ši, mūsų nuomone, išgalvota istorija, ir pradėjo mano genealoginę kelionę.“

    Žingsnis iki NASA

    Ponia Sandra Lietuvoje viešėjo pirmą kartą: „Gražus kraštas, žmonės labai draugiški. Peizažas primena Viskonsiną. Kalvos, miškai, ūkiai, karvės. Dabar supratau, kodėl daug lietuvių kėlėsi gyventi į Viskonsiną – kad jaustųsi kaip namuose. Nes ir oras toks pat.“ Dešimties dienų kelionę pradėjo nuo Vilniaus ir Kauno, vėliau vyko į Tauragės rajoną prosenelio V. Juknevičiaus pėdomis, galiausiai – į Pakruojo rajoną.

    Kaip sutinka iki tol nematyti žmonės? „Pirma reakcija: kas tu tokia? Nuostaba. Paskui kyla abejonė: ar tai tikrai tiesa? Kai parodome giminės medį, tampu šeimos dalimi. Tuomet esame gausiai vaišinami“, – šypsosi amerikietė.

    Lietuviškos pusės istorija, sako viešnia, yra mįslinga, nes visi mirė jauni. Vienintelis giminaitis, gyvenęs ilgiau, močiutės brolis Bronislovas Juknevičius. Močiutė Teklė mirė, kai ponios Sandros mamai buvo 14 metų. Neišliko nieko – nei nuotraukų, nei šeimos relikvijų iš Lietuvos. „Bet mano mama žino duonos receptą, perimtą iš močiutės, ir ją kepa“, – sako S. Miarecki. Paaiškindama, kaip kepinys vadinasi, ima pinti kasą. Pynutė.

    S. Miarecki gimė Čikagoje. Mokykloje labai domėjosi matematika, tiksliaisiais mokslais. Kai per televizorių pamatė astronautus, pirmą kartą išsilaipinusius Mėnulyje, nusprendė: bus astronautė! Kai atėjo laikas rinktis studijas, noras nebuvo dingęs. Tik kaip jį įgyvendinti? Iš kariškių gavo patarimą, kad pradžia į astronautiką – kariuomenė. Įstojo į karines oro pajėgas, tapo lakūnebandytoja. Nusiuntusi paraišką į NASA, sulaukė kvietimo pokalbiui. Teko pereiti daugybę medicininių testų: tūkstančiai žmonių nori tapti astronautais, atranka yra labai griežta. Svajonei išsipildyti sutrukdė alergija, pasireiškusi dažnu čiauduliu.

    S. Miarecki nenuleido galvos. Kariuomenėje lakūnė-bandytoja užsitarnavo pulkininkės leitenantės laipsnį. Testavo ir skraidė po visą pasaulį su įvairiais orlaiviais: nuo T-37, T-38 iki C-141, B- 52 ar C-5 – didžiausio orlaivio JAV. Karinėse oro pajėgose tarnavo du dešimtmečius.

    Išėjusi į atsargą, S. Miarecki grįžo prie kitos savo aistros – mokslo. Kalifornijos Berklio universitete apsigynė fizikos mokslų daktaro laipsnį. Dabar gyvena Kolorado valstijoje, dėsto JAV karinių oro pajėgų akademijoje Kolorado Springs mieste. Šių metų atostogas skyrė giminės paieškoms Lietuvoje.

    Ieško trečia-ketvirta karta

    Vidimantas Kučas, genealogijos specialistas: Linkuvoje_Valtarytes_geneologija_34_GBs – Šiuo metu jaučiasi didesnis susidomėjimas savo šaknų paieškomis. Vaikštau į archyvą ir matau, jog kartais skaitytojams vietų nėra, reikia laukti. Daugiausiai ieško pensinio amžiaus žmonės, nes darbas didelis, reikia turėti daug laiko. Žinoma, yra ir jaunų žmonių, kurie domisi.

    Priklausau Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijai, esame grupė žmonių, kurie į archyvą susirenkame kaip į darbą. Pažįstame vieni kitus, pasikalbame, pasidalijame savo patirtimi. Daugiausiai dirbu su emigrantų palikuonimis, ypač – iš JAV. Dažniausiai ieško trečia-ketvirta karta. Žinokite: jei Lietuvoje sutinkate kažką kalbantį angliškai iš Amerikos, greičiausiai šie žmonės turi lietuviško kraujo. Jei nieko bendro su Lietuva neturi, nelabai ir rūpi čia važiuoti. Turėjau užsakymą ir iš Australijos, radome gimines. Susitikimas buvo jaudinantis. Tai buvo emigracijos po Antrojo pasaulinio karo istorija.

    Būna ir labai sunkių atvejų. Padariau visą medį, o po to atradau, kad vedė ne tą merginą, o kitą – tokio paties amžiaus, tokiu pat vardu, pavarde, bet iš kito kaimo. Visas darbas nuėjo veltui. Amerikoje lietuviškų šaknų ieškantys žmonės yra susibūrę į draugiją „Lithuanian Global Genealogical Society“, jie internete turi diskusijų grupę, per kurią bendrauja tarpusavyje, vieni kitiems pataria, kelia klausimus, ieško atsakymų. Grupei priklauso per 3 000 narių.

    Kai įsijungiau į šią grupę, pamačiau, jog labai daug žmonių nežino, kas yra iš tikrųjų, pavardės, vietovardžiai iškraipyti. Padėjau, o vėliau šia veikla pradėjau užsiimti rimčiau. Dabar turiu daug užsakovų iš JAV, Brazilijos, Urugvajaus.

    2017 m. liepos 5 d.

    Živilė KAVALIAUSKAITĖ

    Giedriaus BARANAUSKO nuotr. ir repr.

    Nuotraukos

    Giedriaus BARANAUSKO nuotr. ir repr.

    Šaltiniai

    Sudarytojai, rašytojai ir redaktoriai

    Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo sumanytojus, sudarytojus, rašytojus ir redaktorius.
    • Emilija Stanevičienė – autorius ir redaktorius – 101% (+20107-196=19911 wiki spaudos ženklai).
    • Vitas Povilaitis – redaktorius – 0% (+36-0=36 wiki spaudos ženklai).