Georgas Kristofas Lichtenbergas

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Georgas Kristofas Lichtenbergas
vok. Georg Christoph Lichtenberg
Georg Christoph Lichtenberg Big.jpg

Gimė 1742 m. liepos 1 d.
Ober-Ramštatas prie Darmštato
Mirė 1799 m. vasario 24 d. (56 m.)
Getingenas

Veikla
Vokietijos rašytojas, mokslininkas

Alma mater Getingeno universitetas

Vikiteka Georgas Kristofas LichtenbergasVikiteka
<--
  Visuotinė lietuvių enciklopedija  
-->

Georgas Kristofas Lichtenbergas (vok. Georg Christoph Lichtenberg, slapyvardžiai Emanuel Candidus, Paul Ehrenpreis, Conrad Photorin, 1742 m. liepos 1 d. Ober-Ramštatas prie Darmštato1799 m. vasario 24 d. Getingenas) – Vokietijos rašytojas, mokslininkas.

Biografija

17631767 m. Getingeno universitete studijavo matematiką, astronomiją, gamtos mokslus, vėliau jame dėstė.

1770 m. ir 17741775 m. keliavo po Didžiąją Britaniją. Atliko astronomijos ir fizikos tyrimų. 17781799 m. leido metinį laikraštį „Gottingischer Taschenkalender“. 17801785 m. žurnalo „Gottingischer Magazin der Wissenschaften und Literatur“ vienas redaktorių.

Kūryba

Išgarsėjo aforizmais („Aforizmai“ / Aphorismen 5 t., išl. 19021908 m., parengta pagal jo dienoraščius, kuriuos jis rašė nuo 1764 m.). Teatro kritikai reikšmingi G. Lichtenbergo laiškai („Laiškai iš Anglijos“ / Briefe aus England 17761778 m., paskelbta apie 800 laiškų; juose komentuojamas anglų teatras, akt. D. Garicko vaidyba), meno kritikai – veikalas „Išsamus Hogartho vario raižinių aiškinimas“ (Ausfūhrliche Erkldrung der Hogarthischen Kupferstiche 17941799 m., išlikę fragmentai).

G. Lichtenbergas buvo ribotos monarchijos šalininkas, smerkė misticizmą, religinį nepakantumą, kritikavo grafomaniją, pseudomokslus, „Audros ir veržimosi“ atstovų sukurtą genijaus kultą. Nagrinėdamas estetines ir ideologines problemas jis kūrė teorinį pagrindą vokiečių klasikinei literatūrai. [1]

Šaltiniai

  1. Raminta Gamziukaitė. Georgas Kristofas Lichtenbergas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 112 psl. ISBN 978-5-420-01654-1.

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: