Germanų kalbos
Germanų | |
---|---|
Paplitimas: | Europa |
Kalbų skaičius: | 41 |
Kilmė: |
indoeuropiečių |
ISO 639-2: |
gem |
Klasifikacija: | vakarų germanų, rytų germanų, šiaurės germanų |
Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka. Priskaičiuojamos 53 germanų kalbos.
Klasifikacija
Ribos tarp germanų kalbų grupių nėra ryškios, tarmės paprastai sudaro kalbinį tęstinumą (kontinuumą), t. y. dvi gretimos dviejų kalbų tarmės yra tarpusavyje artimesnės, nei standartizuotos literatūrinės kalbos.
- Vakarų germanų:
- Vokiečių-aukštaičių
- Vokiečių kalba (literatūrinė) ir jos aukštaičių bei vidurio tarmės
- Liuksemburgiečių kalba (kilusi iš vidurio vokiečių tarmių)
- Jidiš kalba
- Wymysojer – Wymysöryś – kalba (vartojama Silezijoje, nykstanti)
- Vokiečių - žemaičių: frankų, olandų kalba, flamandų kalba (olandų kalbos variantas), afrikansas, limburgiečių kalba, saksų ir rytų vokiečių - žemaičių (laikomos vokiečių kalbos tarmėmis)
- Anglų-fryzų kalbos - fryzų kalba, anglų kalba (turi daug regioninių variantų ir tarmių), škotų kalba (Scots), Söl'ring (vartota Zilto saloje), Jola (vartota Airijoje, išnykusi)
- Vokiečių-aukštaičių
- Šiaurės germanų kalbos (skandinavų kalbos)
- Vakarų (salų) skandinavų - naujoji norvegų kalba (Nynorsk), islandų kalba, farerų kalba, norn (išnykusi, vartota Šiaurės Škotijoje)
- Rytų (žemyno) skandinavų
- Rytų germanų (kilusios iš gotų kalbos, išnykusios) - Krymo gotų kalba (išnyko XVIII a. pabaigoje), Vandalų kalba, burgundų kalba, lombardų kalba.
Nuorodos
|