Giedrius Subačius

Straipsnis iš Enciklopedijos Lietuvai ir Pasauliui (ELIP).
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Giedrius Subačius
285 px
Giedrius Subačius

Gimė 1955 m. sausio 1 d.
Kaunas

Veikla
folologinė, mokslinė
Sritis Lietuvių kalba
Pareigos
  • 1983-1984 VU „Mūsų kalbos“ žurnalo (red. doc. Aldonas Pupkis) vyr. laborantas.

  • 1987-1992 Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedra, docentas

  • 1992-1999 Lietuvių kalbos institutas, vyr. mokslo darbuotojas

  • 1994-2019 University of Illinois at Chicago, profesorius

Išsilavinimas
  • 1967-1978 Kauno 31-oji vidurinė mokykla, moksleivis

  • 1978-1983 Vilniaus universitetas Filologijos fakultetas, studentas

  • 1984-1987 Vilniaus universitetas aspirantas

Kvalifikacija
  • 1988 - filologijos mokslų kandidatas

  • 1999 - habilituotas filologijos mokslų daktaras

Giedrius Subačius (g. 1960 m. balandžio 26 d. Kaune) - filologas (lietuvių kalba), filologijos mokslų habilituoto daktaras, Lietuvių kalbos instituto direktorius.

Turinys

Kilmė ir šeima

Tėvai — Adomas Subačius 1928 m. rugsėjo 28 d. Maksimonių kaime, Vidiškių parapijoje, Ignalinos r.); — Eugenija Subačienė (1926 m. birželio 16 d. Alksnynės kaime, Vilkaviškio r. - 1997 m. rugpjūčio 4 d. Kaune). Abu tėvai didžiumą savo gyvenimo dirbo “šviesos“ leidykloje Kaune. Vertė, redaguodavo vadovėlius ir kitokias knygas.

Brolis — Jaunius Subačius (g. 1955 m. liepos 2 d. Kaune), kompiuterių programavimas (KTU).

Moksleivio ir studijų metai

1967 m. Giedrius pradėjo mokytis Kauno 31-ąją vidurinėje mokykloje, kurią 1978 m. baigė.

Mokykloje mėgo sportą, megiamaiausia sporto šaka buvo stalo tenisas (treneris Romas Stankevičius), aukščiausias asmeninis pasiekimas buvo II vieta Lietuvos moksleivių spartakiadoje 1977 m. Jau mokykloje įprato daug skaityti. Bandė rašyti.

Mokykloje Giedriui patiko stebėti pro petį savo tėvų darbą, kurį po darbo jie tęsdavo ir namuose. Tėvų įtakoje jis ir pasirinko studijuoti lituanistiką, galvodamas apie vertėjavimą ir redagavimą.

1978 m. jis įstojo ir 1983 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

Universitete kaip ir dauguma kitų studentų be mokslų rado ir mielų užsiėmimų. Juo Giedriui buvo studentiškų mėgėjiškų meninių filmų su kurso draugais kūrimas. Vienas iš jų („Ailendas“, 1982) prieinamas internete: https://vimeo.com/92174564 (aktoriai: Vladas Armonas, Diana Grimailovaitė, Danutė Kalinauskaitė, Stasys Grušys, Stasys Urniežiusir kt.)

Nuo antrojo kurso reikėjo pasirinkti specializaciją - literatūrą ar kalbą. Pasirinko kalbą. Trečiame kurse rašė kursinį mokslo darbą apie lenkų ir lietuvių kalbų deminutyvus (kontrastinė analizė) vadovaujamas prof. Vinco Urbučio. Profesorius gerai įvertino jo darbelį. Ir kas svarbiausia, nuo jo pajuto didelį potraukį mokslo tyrimams, didelį atradimų, nustatymų ir įrodymų džiaugsmą. Tą 1981‑ųjų m. vasarą jis jau mąstė, kad būtų labai įdomu, jei jo karjera kaip nors pasisuktų mokslo keliu...

Diplominis universiteto darbas irgi buvo pas tą patį profesorių V. Urbutį. Jis Giedriaus triūsą įvertino labai palankiai.

Tolesniu mokslo keliu

Baugus universitetą prof. Zigmo Zinkevičiaus iniciatyva ir dėka (tuometinis Lietuvių kalbos katedros vedėjas) Giedrius Subačius buvo įdarbintas universiteto leistame „Mūsų kalbos“ žurnale (red. doc. Aldonas Pupkis) vyr. laborantu. Paraleliai jis gavo valandų dėstyti. Dėstė Lietuvių kalbą rusakalbiams, kartais ir Kalbos kultūrą.

1984 m. Giedrius Subačius įstojo į VU stacionarinę aspirantūrą. Vadovaujamas prof. Jono Palionio parašė disertaciją „Didysis rankraštinis S. Daukanto lenkų-lietuvių kalbų žodynas“, kurią 1988 m. gruodžio 13 d. apgynė VU Mokslinėje taryboje, už kurią jam buvo suteiktas filologijos mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. šį disertacija buvo nostrifikuota LR Filologijos mokslų daktaro vardu.

1999 m. liepos 7 d. Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų mokslinėje taryboje kaip habilitacinį darbą apgynė monografiją „Žemaičių bendrinės kalbos idėjos: XIX amžiaus pradžia“ ir jam buvo suteiktas filologijos mokslų habilituoto daktaro vardas.

Profesinė karjera

Iki 1992 m. dirbo Vilniaus universiteto Baltų filologijos katedroje. Nuo 1992 m. su pertraukomis buvo vyresnysis mokslo darbuotojas Lietuvių kalbos institute, o nuo 1999 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas.

19891990 m. dar dėstė Poznanės ir Varšuvos universitetuose.

1994 m. pradėjo dirbti Ilinojaus universitete Čikagoje (University of Illinois at Chicago) asistentu profesoriumi, o 2001 m. ten pat tapo asocijuotu profesoriumi.

Akademinė ir mokslinė veikla

Moksliniai interesai

  • Senieji Lietuvos raštai
  • Istorinė sociolingvistika
  • Tekstologija
  • Europos bendrinių kalbų istorija
  • Kirilikos rašmenų taikymas lietuvių kalbai

Įvertinimai

  • 1999 m. - Kazimiero Būgos premiją
  • 2005 m. - žurnalo „Lituanus“ (Čikaga) premijos laimėtojas

Šaltiniai

Leidėjai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo leidėjus.

Leidėjai: